Poreikis kokybiškam maistui ir bendravimui kartais yra stipresnis už aistrą krepšiniui. Tokią išvadą galima buvo padaryti praėjusio antradienio vakarą pamačius svečių pilnas restorano „Medžiotojų užeiga“ menes. Kol perpildytoje „Žalgirio“ arenoje miesto klubas bandė išplėšti lemiamą pergalę prieš svečius iš Stambulo, čia vyko tarptautinis prancūziškos vakarienės vakaras, prie kurio prisijungė beveik 2000 virtuvės šefų iš viso pasaulio.
Net penkiuose žemynuose organizuojama prancūziškos virtuvės šventė „Good France“ buvo sumanyta siekiant supažindinti žmones su prancūziškos virtuvės ypatybėmis, joje naudojamais išskirtiniais produktais, prancūzams būdinga bendravimo maniera bei kulinariniu paveldu, kuris įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Lietuvoje ši diena minima jau trečiąjį kartą, o prisijungti prie šios iniciatyvos ir prancūziškos virtuvės vakarą surengti buvo patikėta tik 12-kai šalies restoranų, tarp kurių – Rotušės aikštėje įsikūręs seniausiai Kaune be pertraukų veikiantis restoranas „Medžiotojų užeiga“.
Garsėja kokybiškais žvėrienos patiekalais
Kaip vakarienės metu svečiams papasakojo restorano savininkas Ričardas Mačiulaitis, draugystė su prancūziškos virtuvės tradicijomis Kaune prasidėjo nuo lemtingos jo pažinties su aukščiausios kokybės prancūziško konjako gamintoju Jean-Paul Camus, kurio kvietimu R. Mačiulaičiui teko lankytis Prancūzijoje, o vėliau, susidraugavus, kartu žaisti golfą bei pasikviesti žymų prancūzą atostogų į Lietuvą. Vėliau, jau su didesne „Medžiotojų užeigos“ komanda, teko pakeliauti nuo Bordo iki Atlanto pakrančių, autentiškai susipažinti su prancūziškos virtuvės tradicija, iš sutiktų pripažintų kulinarų mokytis perprasti subtilumus, kvapus, skonius, derinius su vynu, konjaku.
„Nevadinčiau mūsų virtuvės autentiška prancūziška virtuve, greičiau tokia, kuriai pastaroji daro didelę įtaką“, – diplomatiškai sakė R. Mačiulaitis. Jo teigimu, kurdamas savo restorano koncepciją jis labiausiai vadovaujasi išskirtiniu prancūziškos virtuvės bruožu, kad tikrasis genialumas slypi paprastume. O jis prasideda nuo produktų, iš kurių gaminami patiekalai. Būtent todėl šis restoranas jau daugelį metų garsėja ištobulintais žvėrienos patiekalų receptais, nes žvėriena – tai natūraliausia, ką gali žmogus gauti tiesiai iš gamtos. Kalbėdamas apie žvėrienos tiekimą, R. Mačiulaitis pabrėžia, kad laukinių žvėrių medžioklė, auginimas, priežiūra – tai tam tikra filosofija ir net ūkininkavimo forma, kuomet žmogus draugauja su gamta ir protingai naudoja jos išteklius. Tad degustacinio vakaro metu svečiams taip pat buvo pasiūlyta patiekalų iš šviežios žvėrienos, kurios tiekimas šiame restorane užtikrinamas ištisus metus.
Pasiūlė meniu iš septynių patiekalų
Ne kartą į pagrindinę restorano salę kviesta virtuvės komanda su pagrindiniu šefu Arūnu Bansevičiumi priešakyje degustacinės vakarienės meniu sukomponavo iš 7-ių gurmaniškų pasiūlymų. Užkandžiams buvo tiekiamas antienos kepenėlių patė su prancūziško raudonojo vyno ir juodųjų serbentų želė.
Antruoju užkandžiu svečiams buvo pasiūlytas baravykų trintinis su varškės kremu, kanapių miltais, mėlynųjų bulvių traškučiu ir vytinto kumpio trupiniais. Stebino ne tik patiekalų skonis, bet ir paveikslus primenančios kompozicijos, kuriose kiekvienas padažo lašelis ar skrebučio trupinėlis lėkštėje priminė meistriškus potėpius patyrusio dailininko drobėje.
Karštuoju užkandžiu tapo tigrinės krevetės, kurių skonis geriausiai atsiskleidė užkandus traškios tešlos lukšteliais. O degustacijos kulminaciją virtuvės šefas padalino į dvi dalis – patiekęs kiek paprastesnio skonio net 15 val. žemoje temperatūroje keptą dėmėtojo elnio kulniuką su perlinių kruopų ir lęšių pagardu bei itin rafinuotą ir aukščiausiomis prancūziškos virtuvės natomis suskambusią danieliaus nugarinę, įdarytą Rokforo sūriu, vytintu kumpiu ir špinatais su bulvių gratinu ir moliūgų trintiniu.
Vietoje deserto, pagal prancūzišką paprotį, po pagrindinio patiekalo buvo pasiūlytas trijų sūrių derinys, kurio pasididžiavimas – lietuvių ūkininkų 10 mėnesių brandinamas „Viržinis“. Tai – karvės pieno sūris, gaminamas vietinių augintojų pagal prancūziškas tradicijas. Kadangi konkrečiame ūkyje auginamos karvės ganosi pievose, kuriose auga daug viržių, iš jų pieno pagamintas sūris įgauna specifinį, išskirtinai gamtos sukurtą skonį, tad iš to kilęs ir sūrio pavadinimas. Paskutinis degustacinio meniu patiekalas tradiciškai turėjo būti saldus desertas, bet šį kartą virtuvės šefas vakarienę užbaigė netradiciniu pasirinkimu – maskarponės sūrio ir anties kepenėlių putėsiais duonos trupinių krepšelyje.
M. Mačiulaitis neslepia, kad bendradarbiavimas su vietiniais ūkininkais, jo paties pomėgis ilsėtis sodyboje, medžioti, bei turimas aptvaras, kuriame auginami elniai, žingsnis po žingsnio leido sukurti savitą, tik „Medžiotojų užeigai“ būdingą meniu, požiūrį, filosofiją ir sėkmės receptą, kurio pagrindas – išlikti ištikimu savo pamatinėms vertybėms.
Galimybė prisijungti prie prancūziškos virtuvės šventės – ne kiekvienam
Prancūzijos Užsienio reikalų bei tarptautinės plėtros ministerijos ir žinomo virtuvės šefo Alain Ducasse organizuojamas renginys „Good France“ turi gana griežtus atrankos kriterijus. Panorę prisijungti prie šventės, restoranai privalo siūlyti patiekalus, įkvėptus prancūziškų receptų, atitinkančius šios virtuvės dvasią, bet pritaikytus vietiniam skoniui ir kokybiškiems produktams bei šalies tradicijoms. Gauti pasiūlymai yra kruopščiai atrenkami ir pateikiami svarstyti renginio komisijai Prancūzijoje.
Tad leidimą ruoštis šventiniam prancūziškos virtuvės vakarui „Good France“ gavusiems restoranams tai drauge ir tarptautinis pripažinimas, kad jų virtuvėje kuriami patiekalai atitinka aukštus šventės atrankos kriterijus bei prisideda prie istorinių prancūzų kulinarijos tradicijų populiarinimo.
Šventinė prancūziška vakarienė tą vakarą buvo organizuota ir Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje Philippe Jeantaud, kuriam ne kartą teko proga būti Kauno „Medžiotojų užeigos“ svečiu, rezidencijoje Vilniuje.
