Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Kovo 24-ąją 1934-ais metais „Lietuvos aidas“ aprašė, koks Kaunas bus ateityje ir paskaičiavo, kiek tam reikės laiko bei pinigų.
„I
Visko, ko gamta turi gražaus, ji davė Kaunui. O istorija nėra jam šykšti didingų, romantiškų ir giliai tragiškų momentų. Vienintelės dvi didelės krašto upės čia suneša savo vandenis, sulieja juos gražiame slėnyje žalių kalnų tarpukalnyje, kur tviska tautos gyvenimo centras. Čia centrinis šalies miestas ir centrinė tautos organizacijos vieta. Savaime patys faktai duoda poezinę sintezę: tautos tėviškės širdis. Bene septyni kalnai daro Kauno slėniui vainiką: Linksmakalnis – Viesulava, Freda, Napoleono kalnas, Aukštieji Šančiai, Vytauto kalnas. Kad ir labiausiai būtų apsipratęs su vaizdo kasdieniškumu, vis dėlto mūsų miesto panorama iš kurio nors kalno visada duoda grožingą įspūdį.
O koks bus Kaunas tada, kai ta aukštai meniška gamtinė kompozicija įgaus aukšto laipsnio kultūros žvilgesį! Kai iš visų kalnų pakils kūrybinės gyvybės ir tautinio renesanso išraiška, kaip jau pakilo Žaliojo kalno, Linksmakalnio, Fredos gražios vislos su teknikos rūmais, Saulės namais ir kitais didingais pastatais priešakyje, vietoje menkų „kaziono“ tipo, daugiausia buvusių kolonistų sodybų? Kai visi rajonai turės gražius, miestą puošiančius mokyklų, sveikatos aptarnavimo namus, kaip kad kai kurie rajonai jau turi – Vinco Kudirkos, Jablonskio mokyklą ir kit. Kai išaugs namai visoms įstaigoms, kaip jau išaugo Lietuvos bankui, paštui, medicinos fakultetui, žemės ūkio rūmams, apdraudimo įstaigai, Vytauto Didžiojo muziejui, sporto rūmams, miesto gaisrininkų įstaigai, apskrities savivaldybei, Pienocentrui, Pažangos b-vei, Lietūkiui! Kai vietoje menkų trobelių, kokių dar ir Laisvės alėjoje daug yra, atsistos stambūs, moderniški racionalios ir gražios statybos namai, kokių jau tiek daug yra Kęstučio, Duonelaičio, Putvinskio, Trakų, Vytauto per. Ir kitose centro gatvėse! Kai ne tik miesto sodas ir Vytauto parkas, bet ir Ąžuolynas, ir Mickevičiaus slėnis, ir Basanavičiaus miškas, ir Kleboniškių šilas bus kur reikia nusausinti, estetiškai aptverti, patogiais takais išvedžioti, suolais nustatyti, gerais keliais su miesto centru sujungti! Kai Aleksoto, Linkuvos, Žaliojo kalno šlaitų kaskadose bus ne prisisegusios skurdžios pastogės, bet švarios estetiškos vilos rūpestinga ranka sutvarkytuose sodnuose su gražiai išklotais takais, laiptais, keliais, keltuvais, altanomis. Kai Nemuną ir Nerį, kaip stiklo veidrodžius, suims gražių, medžiais nusodintų asfaltuotų krantinių rėmai. Kaip Marvelės, Linksmakalnio, Aleksoto, Raginės raguvos bus ne purvini, drėgme dvelkią grioviai, bet sutvarkyti, švarūs, savo topografinėmis savybėmis įdomūs skverai ar sodybinės vietos! Kai gražiai suplanuotosios Kauno gatvės, kur jau tiek naujakurių įsikūrė, bus nebe klampios provėžos ir ne grubus grindinys iš laukinių akmenų, o asfaltuotos susisiekimo gijos, kaip kad jau yra daugelis gatvių miesto centre… Bet
II
L.A. redaktorius telefonuoja, kad rašinys turi būti neilgesnis kaip 4 skėstai rašyti puslapiai. Tad visko neatvaizduosi. Lieka vietos štai tik trumpai miesto inžinieriaus sąskaitai.
Miesto gatvių bendras ilgis 450 kilometrų, bendras plotas – 450 ha. Jų yra amezituotų 25.00 kvt. metrų, meksfaltuotų – 92.000 kv.m., bituko plytų 15.000 kv.m., medinėmis kaladėlėmis 1.800 kv.m., tašytais akmenimis 30.000 kv.m., paprastais akmenimis 507.000 kv.m., plentuotų 140.000 kv.m., dar negrįstų 3.700.000 kv.m. Grindimas kaštuoja (kvt. mtr.) amezitu 22 lt., meksfaltu 20 lt., tašytais akmenimis 28 lt., bituko plytomis 19 lt., med.kaladėlėmis 17,50 lt., paprastais akmenimis 5 lt.
Miesto parkams sutvarkyti, gatvėms gražiu, o kur reikia ir tvirtu grindiniu nukloti ir didiesiems miesto pastatams įrengti reikėtų:
1. dar negrįstoms g-vėms išgrįsti 3.700.000 kvt. metrų po 20 lt. 74.000.000 lt.
2. senam grindiniui pakeisti modernišku 647.000 mtr. po 20 lt. 13.000.000 lt.
3. parkų yra ir turėtų būti 475 ha, jiems gražiai sutvarkyti reiktų išleisti po 1 lt. kvt. mtr. 4.750.000 lt.
4. pastatyti krantinėms abiem upių krantais – 46 kilom 9.200.000 lt.
5. rotušės rūmams pastatyti – 1.200.000 lt.
6. 14 mokyklų rūmų – 4.200.000 lt.
7. ligoninei – 5.000.000 lt.
8. 5 vaikų darželiams – 1.500.000 lt.
9. autobusų stočiai su garažais ir dirbtuvėmis – 2.000.000 lt.
10. 3 sporto stadionams – 360.000 lt.
11. rinkoms sutvarkyti, išgrįsti 12 ha – 240.000 lt.
12. rinkos halėms su šaldytuvais – 5.000.000 lt.
13. prieglaudoms – 2.000.000 lt.
14. dar vienam tiltui per Nemuną – lt.
15. viadukui per geležinkelį į Šančius – 1.500.000 lt.
16. tuneliui per kalną į Petro Vileišio tiltą – 1.500.000 lt.
17. išpirkti žemei, kur reikia gatves praplatinti, atlyginti už trobesius – 5.000.000 lt.
18. uostui rengti – 2.000.000 lt.
19. sanatorijoms – 1.500.000 lt.
20. 3 keltuvams pastatyti – 600.000 lt.
Tai jau per ilga rašyti – dar kanalizacija, vandentiekis, tramvajai. Jau suminėta investavimų, imant apvalia suma, 150.000.000 lt.
Jei Kauno gyventojai panorėtų tuojau turėti sutvarkytą savo miestą (mūsų yra apie 120.000 žmonių), tai turėtų kiekvienas, mažas ar didelis, suaukoti po 1.250 lt. Jei jie panorės investuoti tą sumą, pamažėl, kaip dabar, kasmet skirdami biudžeto tvarka po 1.250.000 lt. (labai daug!), tai pilno pasigėrėjimo teks palaukti 120 metų, bet per tą laiką pirmieji pastatai jau bus sugriuvę, nes nieko nėra amžino, o komerciškai kalbant – viskas reikalauja procentų, amortizacijos ir remonto.
Jei privačioji statyba eis tokiu pat smarkiu tempu, kaip ėjo per visus 16 nepriklausomybės metų, tai lūšnos miesto centre išnyks per 50 metų, nes dar 8/4 seno tipo pastatų ir tuščių plotų tebėra nejudinti.
Bet, tur būt, bus įsteigtas valstybės ar savivaldybės hipotekos bankas, kad smulkieji kapitalai būtų sukaupti į stambius vienetus, kurie leistų statybą racionalizuoti: statyti daugiau miesto centre didelių keturių penkių aukštų namų, kurie, užimdami mažus plotus, duotų didelį skaičių patogių butų, reikalautų mažiau išlaidų gatvėms, kanalizacijai ir kitiems miesto įrengimams. Tada miestas per daug nesiplėstų į pakraščius menkomis pigiomis trobelėmis, kurios gadina miesto vaizdą ir kurios beveik neturi vilties susilaukti, kol jos stovės, miestiškų patogumų – grindinio, vandentiekio, kanalizacijos. Jau sakiau – jiems to visko tektų laukti gal 120 metų.“
