Dar šįmet Vyriausybė pasiryžusi pailginti mokslo metus, taip pat imsis žingsnių, kad vaikai mokyklas pradėtų lankyti 6-erių. Tuo metu sprendimai dėl universitetų tinko optimizavimo nukelti į 2020 m.
Tai matyti ketvirtadienį oficialiai pristatytame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Plane numatyta dar šių metų antrąjį ketvirtį padidinti mokymosi dienų per mokslo metus skaičių.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša prieš keletą dienų DELFI aiškino, kad 5-12 klasių mokiniams mokslo metai ilgėtų 2 savaitėmis.
„Pailginti reikėtų 2 savaitėmis mokslo metus. Neišdiskutuota galutinai, kam tai turėtų būti taikoma, bet greičiausiai moksleiviams nuo 5 iki 12 klasės. Kai yra dalykinė sistema, norėtume prailginti mokslo metus. Tai ne tik kokybės, bet ir užimtumo reikalai“, – sakė jis.
Pokyčiai lauks ir abiturientų – plane įvardyta, kad kitais metais bus įdiegiamas brandos darbo modelis, patvirtinta mokinių pasiekimų kaupiamojo vertinimo, apimančio neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, samprata.
Nusitaikyta ir į moksleivių žinių patikrinimų keitimą. Kitų metų antrąjį ketvirtį numatomas naujų nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, taip pat pagrindinio ugdymo bei brandos egzaminų modelių parengimas, išbandymas ir diegimas. Tiesa, apie privalomą istorijos brandos egzaminą Vyriausybės programos įgyvendinimo plane neužsimenama. Tokią idėją yra iškėlęs Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
Jau šįmet bus pradėti darbai, kad 2019 m. privalomas priešmokyklinis ugdymas prasidėtų nuo 5 metų, o pradinis – nuo 6 metų. Taigi vaikai į darželius ir mokyklas pradėtų eiti metais anksčiau nei yra dabar. Tam reikės keisti Švietimo įstatymą, bendrąsias programas.
Vyriausybė taip pat žada mažinti pasiekimų skirtumus tarp kaimo mokinių ir besimokančių Vilniaus mokyklose.
Kitąmet žadama sukurti Mokinio kortelę – ji būtų integruota su „Kultūros pasu“ ir būtų skirta vaikui priklausančioms paslaugoms apmokėti. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis anksčiau yra iškėlęs idėją, kad muziejų lankymas turėtų būti nemokamas.
Dar šįmet numatoma įvesti švietimo ir kultūros įstaigų vadovų kadencijas. Taip siekiama gerinti švietimo įstaigų veiklos kokybę ir efektyvumą.
Ketinama jauninti mokyklas. Užsibrėžta, kad per ketverius metus nuo 45 proc. iki 60 proc. išaugs 30–49 metų amžiaus mokytojų dalis.
Universitetų jungimą paliks kitam Seimui?
Kalbant apie aukštąjį mokslą, Vyriausybė žada sudaryti galimybes trumpiau studijuoti: šių metų pabaigoje bus siekiama įteisinti trumpojo ciklo studijas. E. Jovaišos aiškinimu, tai būtų 2 metų į praktinę veiklą orientuotos studijos kolegijose.
Užsibrėžta, kad 2020 m. į tarptautinio QS reitingo 500-uką pateks ne vienas, o du Lietuvos universitetai.
Tuo metu atrodo, kad garsiai žadėtas aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas paliekamas kitam Seimui. Nors dar šįmet numatoma parengti mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo planą, Seimo ir Vyriausybės sprendimų įgyvendinimas numatytas tik 2020 m. pabaigoje.
