Beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) apklaustų dirbančių gyventojų teigia, kad eina į darbą peršalę.
Tai parodė „USP Baltics“ užsakytas ir tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic“ atliktas naujas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu buvo apklausiami darbuotojai ir darbdaviai.
Trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydama tyrimo rezultatus bendrovės „USP Baltics“ generalinė direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė sakė, jog lyginant su prieš metus vykdytu tyrimu šiek tiek sumažėjo gyventojų, kurie sirgdami ėjo į darbą – pernai taip teigė 75 proc. apklaustų darbuotojų.
„Lyginant su praėjusiais metais jau yra 4 proc. mažiau, tai irgi galima sakyti yra teigiamas rezultatas (…). Didesnis pokytis matomas jaunesnėje amžiaus grupėje“, – teigė J.Unčiurytė-Bakšienė.
Trečdalis respondentų (35 proc.), ėjusių į darbą su peršalimo simptomais, teigė tiesiog nesureikšminantys savo ligos, 28 proc. teigė tai darantys dėl to, kad niekas kitas nenudirbs jų darbų, todėl jie negali sau leisti sirgti. 15 proc. darbuotojų sakė einantys į darbą sirgdami, nes bijo netekti dalies pajamų.
Tyrime 24 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, kad vadovas sergančius ir į darbą einančius darbuotojus kritikuoja, 69 proc. – nekreipia dėmesio, 7 proc. – giria, paskatina už darbą sergant.
Paklausti, kaip įmonė sprendžia darbo krūvio problemą, kai dauguma darbuotojų serga, 76 proc. jų patvirtino, kad vadovai sergančių kolegų darbus deleguoja sveikiems darbuotojams. 8 proc. įmonių sulėtina darbus, kol darbuotojai pasveiks. Taip pat 8 proc. dirbančiųjų teigė, kad jų įmonių leidžia sergančiam dirbti iš namų.
2017 metų sausį vykdyto tyrimo metu buvo apklausta 500 darbuotojų (internetu) ir 300 įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, atstovų.
Advokatas Nerijus Kasiliauskas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad apie tris mėnesius sergančiam darbuotojui darbdavys teisiškai neturi pagrindo taikyti sankcijų.
„Tiek dabartinis Darbo kodeksas, tiek ir naujasis kodeksas sako, kad darbo vieta yra privalomai išsaugoma 120 paeiliui einančių dienų arba 140 dienų per 12 mėnesių, jeigu jisai serga tokį laikotarpį, darbdavys negali imtis jokių teisinių veiksmų atleisti, atostogų stažas taip pat skaičiuojamas sergant“, – aiškino jis.
Teisininkas pastebėjo, kad darbuotojui oficialiai sergant jis gauna mažiau pajamų – iš pradžių darbdavio mokamos lėšos, vėliau pašalpa iš „Sodros“ turi siekti tik 80 proc. darbo užmokesčio. Tačiau kartu darbdavys dėl sergančio darbuotojo sutaupo darbo užmokesčio lėšų ir sergantį pavaduojantieji turi teisę gauti papildomų pinigų.
„Tie darbuotojai turėtų naudotis jiems suteiktomis teisėmis, nes iš tikrųjų jei yra padidintas darbų mastas, kada kolega serga ir kitas pavaduoja, tuo pačiu metu daro savo ir kolegos darbą, Darbo kodekse – tiek šiandieniniame, tiek naujajame – numatyta, kad už papildomą darbą turi būti papildomai mokama. Nors aš suprantu, kad praktika Lietuvoje yra reta, kada papildomai mokama“, – kalbėjo advokatas.
