Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Sausio 25-ąją 1938-aisiais „Lietuvos aidas“ rašė apie tai, kad laikas pratintis prie Kauno – didelio miesto.
„Iki šiol mes vis dar esame pratę Kauną laikyti tokiu miestu, kur vienas kitą pažįsta, kiekvienas mintinai žino, kur kokia gatvė ir kaip ji vadinasi. deja, šiandieną Kaunas jau tiek yra išaugęs, kad nevieną seną kaunietį užklausus apie vieną kitą gatvę, tikrai jis neatsakys kur ji yra, arba net kurioje miesto dalyje.
Kas praktiškai nesusiduria su tokiais reikalais, kurie priverčia žmogų griebtis tokių priemonių: klausinėti policininkų, arba pirkti planą ir ieškoti reikiamos gatvės, – tas nesupras kokių yra sunkumų beieškant Kaune ne kokio namo numerio, bet gatvės. Štai ieškau buto. Miesto centre man perbrangu, norėčiau gauti butą kur nuošaliau. risirašiau iš skelbimų visokių adresų ir pradedu ieškoti. Kur yra Pupų gatvė? Spėju, jog, greičiausiai, bus Žaliame Kalne, nes ten yra visa eilė kitokių „valgomų“ gatvių: Obuolių, Grūšių, Slyvų ir t.t. Tačiau išvaikščiojęs aplinkines gatves – Pupų gatvės neradau. Ėmiau klausinėti – nieks nežino ir tokios negirdėjo.
Nors ir senas esu Kauno gyventojas, bet turėjau kreiptis į policininką pagalbos, kad man nurodytų, kur yra Pupų gatvė. Bet ir policininkas netaip greit atsakė, reikėjo ir jam dar pavartyti jo knygelė. Pagaliau paaiškėjo jog ji yra Šančiuose. O kaip klysta žmonės dėl Pušų ir Pušyno gatvių!
Todėl jau būtų laikas, nurodant skelbimuose kokias gatves, ažymėti ir kokioje miesto dalyje yra toji gatvė. Bet, kad nereikėtų rašyti (pav., adrese) viso miesto pavadinimo, būtų gerai įvesti sutrumpintus vietos pavadinimo ženklus, pavyzdžiui, Kaunas C – reikštų Kauno centrą, Kaunas ŽK – Kauno Žaliąjį Kalną ir panašiai būtų; P – Panemunė, Š – Šančiai, A – Aleksotas, V – Vilijampolė, VK – Vytauto Kalnas.
Šitoks priemiesčių pavadinimas turėtų dar ir kitų praktiškų pliusų, jie išvestų iš painiavos ir paštininkus, kuriems korespondencijos skirstymas nepalyginti greičiau eitų ir nebūtų neaiškumų.
Gal sakysite, jog tokių neaiškumų nesti – štai pavyzdys. Iš užsienio vienam A. Panemunės gyventojui išsiunčiamas skubus laiškas. panemunė užrašyta stambiomis raidėmis, o skliausteliuose Kaunas. Žinoma, netiksliai užrašyta, bet rodos, suprasti galima būtų. Deja, laiškas iš Kauno nuvyksta į Žemąją Panemunę, ten adresato nesuradus vyksta į Panemunę prie Tilžės, pagaliau ten gerai įsiskaičius, buvo suprasta, jog tai liečia Kauno Panemunę ir gerokai pavėlavus laiška pagaliau patenka adresatui į rankas. Jei ant voko būtų užrašyta „Kaunas P“, manau, jog laiškui nereikėtų taip ilgai gastroliuoti po įvairius kampelius.
Be to, turint galvoje, kad miestas vis didėja, auga, kasmet atsiranda daug tokių gatvių, kurių ir miesto planuose dar nėra – reikėtų šį vietų sutrumpintą pavadinimą įvesti praktikoje.“