Fiskalinių čekių loterija, kurią buvusi valdžia žadėjo pradėti jau šių metų pradžioje, gali startuoti anksčiausiai rudenį. Be to, dar neapsispręsta, ar joje dalyvaus visų prekių ir paslaugų, ar tik smulkiojo verslo atstovų čekiai.
Finansų ministras sako, kad loterijos likimas paaiškės dar šį mėnesį, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prognozuoja, kad loterija pradėtų veikti nebent rudenį. Prekybininkai prognozuoja, kad loterijoje dalyvausiantis smulkusis sektorius nuvilios šiek tiek pirkėjų iš prekybos tinklų, bet įtakos kainoms neįžvelgia.
V.Šapoka: loterijos likimas paaiškės sausį
„Šiuo metu atliekama kaštų ir naudos analizė. Mes pristabdėme, kad įsitikintume, ar tikrai iš jos bus naudos, nes ne visose valstybėse ji suveikė. Taip, viešųjų ryšių prasme tai skambėtų labai gražiai, bet paprašėme, kad būtų tikra analizė atlikta“, – BNS sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak V.Šapokos, loterijos likimas paaiškės dar sausį.
„Rezultatai bus greitu metu. Artimiausiomis dienomis“, – BNS sakė ministras, žadantis ir pats dalyvauti tokioje loterijoje.
Loterija – be prekybos tinklų kvitų
VMI Operatyvios kontrolės organizavimo skyrius vadovas Rolandas Puncevičius BNS teigė, kad dar vyksta pasirengimas kvitų loterijai.
Pasak jo, galimi du loterijos rengimo variantai: joje dalyvautų arba dabar naudojamų, arba išmaniųjų kasos aparatų čekiai. Pirmu atveju loteriją būtų galima skelbti anksčiau, o antruoju – gerokai vėliau, nes smulkiajam verslui reikės laiko, kad jis modernizuotų arba įsigytų naujus aparatus.
„Jeigu būtų priimtas sprendimas vykdyti loteriją su ne su išmaniaisiais, o su dabartiniai kasos aparatais, tai sistemą galima paleisti per šešis mėnesius – apie vasaros pabaigą – rudens pradžią. Jeigu būtų apsistota ties išmaniaisiais kasos aparatais, tai, matyt, būtų net ne vienų metų projektas. Todėl dar dabar kalbėti apie jos starto datą dar anksti – skaičiuojamos išlaidos, būtinos loterijai rengti, prizams įsigyti“, – teigė jis.
Pasak R.Puncevičiaus, kai Gruzijoje prasidėjo tokia loterija, 75 proc. kvitų buvo iš prekybos centrų. Lietuva ketina eiti kitu keliu – leisti loterijoje dalyvauti tik čekiams, kurie išduodami „šešėlio“ sektoriuose. Tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.
S.Jakeliūnas: loterija skatintų gyventojus mažinti šešėlį
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas mano, kad tokia loterija skatintų gyventojus prisidėti prie šešėlio mažinimo, nes jie turėtų galimybę finansiškai išlošti.
„Būtų vienas iš metodų šviesti žmones, kad egzistuoja ta (šešėlinės ekonomikos – BNS) problema ir galimybė kažką gauti. Bet vien to neužtenka. Turi būti subalansuota – kaštai ir paskatos žmonėms. Kad nesigautų vien viešųjų ryšių triukas“, – BNS teigė komiteto vadovas.
S.Jakeliūnas sako, kad loterija turi veikti visoje Lietuvoje ir apimti kuo daugiau sektorių, kur šešėlis daugiausia paplitęs, bet abejoja, ar joje turėtų dalyvauti prekybos tinklų čekiai.
„Maksimoje be čekučio nenusipirksi, todėl galima daryti prielaidą, kad to šešėlio nėra labai daug arba yra mažai. Gariūnai, autoservisai kirpyklos, kavinukės – kitas reikalas“, – teigė jis.
L.Vilimas: blogas valdžios signalas
Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, abejoja, ar loterija paskatins spausdinti čekius.
„Tie, kurie turi kasos aparatus, jais ir naudojasi, o turgūs ir panašiai, kurie neturi ar gali sau leisti neturėti, jie, matyt, dėl tos loterijos nepirks tų aparatų“, – prognozavo asociacijos vadovas.
L.Vilimo manymu, jei loterijoje nedalyvaus prekybos tinklai, valstybė pasiųs žinią, kad „mažasis smulkusis verslas yra sukčiai“.
„Ir iš jų reikia ištraukti šešėlį. Tokia deklaratyvi pozicija būtų gan keista ir morališkai įžeidžianti smulkųjį verslą. Jeigu jau norima skatinti žmones pirkti ten, kur duoda čekius, tai kaip tik negalima eliminuoti tų, kurie duoda čekius. Nes jeigu žmogus perka kažkur, kur neduoda čekio, tai papildomai motyvuojamas tos loterijos, jis eis ten, kur duoda tuos čekius“, – teigė jis.
L.Vilimas įsitikinęs, kad įtakos kainoms loterija neturėtų.
„Norfos“ atstovas: prekybos centrai neteks dalies pirkėjų
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sako, kad prekybos centrų, kitų didelių parduotuvių eliminavimas iš loterijos rodo, kad jomis valdžia pasitiki ir ten šešėlio nėra, tačiau jis prognozuoja, kad tikėdamiesi laimėti, gyventojai dažniau eis pas smulkaus verslo atstovus.
„Kažkiek minimaliai pirkėjas nusisuks nuo mūsų truputėlį ir pirks pas kitus, kur turės progą dar sudalyvauti loterijoje“, – teigė jis.
Tačiau D.Ryliškis neprognozuoja, kad persiskirstę pirkėjų srautai paskatins ir kainų pokyčius.
„Mūsų tinkle tiesioginės įtakos loterija kainoms neturėtų“, – tvirtino „Norfos“ atstovas.
A.Butkevičius: loterija planuota dalyje Lietuvos
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius, kurio vadovavimo Vyriausybei metu prabilta apie kvitų loteriją, naujosios valdžios užmojus laukti, kol bus pereita prie išmaniųjų kasos aparatų, vertina skeptiškai.
„Buvo duotas pavedimas, kad loterija pradėtų veikti šiais metais. Ir buvo jau sutarta, kad ji nebus iš karto pradėta įgyvendinti visoje Lietuvoje, o tik pasirenkamas pasienis ir tie rajonai, kur vidutinis darbo užmokestis santykinai mažesnis, lyginant su kitais regionais. Nuo sausio jau turėjo būti (loterija- BNS). Pasiruošimo darbai turėjo pasibaigti 2016 metų paskutinį ketvirtį“, – BNS sakė A.Butkevičius.
Loterijos idėja – 2014-aisiais
Apie kvitų loteriją, kuri skatintų gyventojus pirkti prekes bei paslaugas skaidriai, mažinant šešėlinę ekonomiką, užsiminta 2014 metų pabaigoje – tuomet A.Butkevičius pareiškė, jog tikisi surengti tokią loteriją 2015 metų pabaigoje arba 2016 metų pabaigoje, nors tuometinis finansų ministras buvo skeptiškesnis. Pernai rudenį teigta, kad pirmoji fiskalinių čekių loterija galėtų būti surengta 2017 metų pirmąjį ketvirtį.
VMI teigimu, išmaniųjų kasos aparatų kvitų loterijos ar įvairios jų variacijos yra Kroatijoje, Gruzijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, kur jos turi daugiau ar mažiau teigiamą poveikį.
Nuo 2014 metų pavasario Portugalijoje tokioje kvitų loterijoje išlošiami automobiliai. Lietuvoje planuojama apsiriboti tik piniginiais prizais.
