Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Sausio 21-ąją 1937-aisiais „Lietuvos žinios“ aprašė miesto valdžios planus.
„Skelbiama ankieta
Kauno miesto savivaldybėje gauta informacijų apie įvairius miesto statybos ir tvarkymo reikalus.
Naikinami butai rūsiuose.
Nurodoma, kad Kaune yra apie 3000 sargų, kurių daugumas gyvena rūsiuose, be saulės ir t.t. Miesto savivaldybė, išdavinėdama leidimus naujiems namams statyti, reikalauja, kad suterenos butų grindys būtų į žemę įleistos ne daugiau kaip 1,2 metr. žemiau kiemo paviršiaus, o lubos pakilusios virš kiemo paviršiaus ne mažiau kaip 1,4 mtr. Prisilaikant tokių reikalavimų butuose gyvenimas yra normalus. Be to, dabar yra sudaryta iš medicinos gydytojų ir statybos atstovų komisija, kuri vaikščios po sodybas ir tikrins gyvenamuosius namus sanitarijos atžvilgiu.
Lūšnų griovimas.
1937 m. Kauno mieste ir jo priemiesčiuose bus suaktyvintas lūšnų griovimas. Šiais metais Kaune bus nugriauta ne mažiau kaip 300 lūšnų, o gal ir daugiau. Stropiau bus ištirtas lūšnos griautinumas.
Prie visų namų pašto dėžutės.
Kauno laiškanešiai daug bereikalingai prisikamuoja del to, kad namuose nėra pašto dėžučių. Laiškanešys turi vaikščioti į kiekvieną butą, klabinti į duris, ieškoti dažnai ir negyvenančio tuose namuose žmogaus, randa užrakintus butus, tenka ateiti kt. kartą ir t.t.
Artimiausiu laiku Kauno m. savivaldybė išleidžia privalomąjį įsakymą, kad visi namų savininkai įpareigojami, kiekvienų namų matomoje ir patogioje vietoje įtaisyti pašto dėžutę su skyriais kiekvienam gyventojui; į tą dėžutę laiškanešiai ir sudės visą korespondenciją.
Tokį pageidavimą yra iškėlus pašto valdyba ir tuo reikalu kreipusis į miesto savivaldybę.
Savivaldybė prašo susisiekimo ministeriją per Nerį pastatyti tiltą.
Sutvarkius Raginės gatvę ir užbaigus Žemaičių plentą, tranzitinis judėjimas iš Ukmergės plento eis ne per miestą, o pasuks Zanavykų ir Utenos gatvėmis, paskui Raginės g-ve pereis į Jonavos gatvę ir Jonavos g-ve per neries tiltą. Prie VII forto statoma ligeninė, Žal. kalno susisiekimas su Vilijampole pagyvės, tai toje vietoje per Nerį reikalingas tiltas. Kauno burmistras kreipės į susisiekimo ministeriją, prašydamas tarp utenos ir Varnių gatvių pastatyti per Nerį tiltą.
Technikos mokyklą prašo statyti Vilijampolėje.
Kauno burmistras kreipės į sus. min-ją, prašydamas aukšt. technikos mokyklą statyti Vilijampolėje.
Min-ja mano techn. mokyklą statyti prie VII forto, už geležinių vartų.
Burmistras nurodo, kad pagal urbanizacijos reikalavimus aukštosios mokyklos geriau statyti koncentruotoje vietoje, o šiaip mokyklos, gimnazijos, paskirstyti lygiai po miestą.
1,500 bedarbių dirba.
Dabar Kauno m. savivaldybėje prie vieš. darbų dirba apie 1,500 bedarbių. Vasario mėn. pradžioje, kaip paprastai, bedarbių padaugėja.
Nemuno krantinės sustiprinimo darbus žemiau Lampėdžių dirba apie 400 vyrų, tarp Vilijampolės tilto ir Žuvų rinkos – apie 300 vyrų; Raginės g-vėj 300 vyrų; akmenis skaldo apie 350 vyrų. ir po kelias dešimtis bedarbių išmėtyta smulkesnėmis partijomis prie šitų darbų.
Atsiklausiama gyventojų nuomonės del miesto tvarkymo.
Miesto savivaldybė, norėdama tinkamai sutvarkyti ir galutinai išplanuoti Kauno miestą, nori išgirsti miesto gyventojų nuomonę. Kaunas inteligentijos centras ir čia daug gali kilti įvairių idėjų urbanistikos srityje. O gyventojai, be abejo, domisi miesto tvarkymu ir gražinimu.
Savivaldybė kauniečius prašo atsakyti į šiuos klausimus:
1. Į kurias puses miestas galėtų natūraliai plėstis ir augti.
2. Ar Kaunas turėtų būti uždarai apstatytas, ar mišrus.
3. Kokio aukščio trobesiai įvairiose miesto dalyse turėtų būti statomi.
4. Kur įtaisyti sporto aikštės vasaros ir žiemos sportui.
5. Kuriose vietose įrengti parkus ir kaip pagausinti žalumynus Kaune.
6. Kaip išnaudoti nemuną ir Nerį miestui pagražinti ir susisiekimo ir sporto reikalams.
7. Kokiose vietose įrengti turgavietes.
8. Kokias vietas skirti pramonės reikalams.
9. Kuriomis gatvėmis turėtų eiti pagrindinis susisiekimas.
10. Kuriose vietose reikia statyti tiltus per Nemuną ir Nerį.
11. Kuriose vietose reikėtų statyti keltuvus (funikulierius) ir kodėl.
12. Kuriose vietose reikėtų koncentruoti viešas įstaigas.
13. Kokius paminklus ir kuriose vietose reikėtų pastatyti.
14. Kaip išparceliuoti ir perparceliuoti sklypus.
15. Kaip atpiginti sklypų kalną miesto centre ir paskatinti juose statyti namus.
16. Kaip administruoti miesto tvarkymą ir apstatymą.
Į klausimus prašoma atsakyti raštu statybos skyriui šešių savaičių laikotarpyje.
Miesto statyba.
prieš Kalėdas buvo pradėję labai gausiai plaukti prašymai, kuriais prašoma leidimų namams statyti. 1937 m. Kaune laukiama statybos pagyvėjimo visuose miesto rajonuose.
Viešų pastatų šiemet atrodo, maža tebus pastatyta. Didžiausia statyba – miesto ligoninė, toliau eina gimnazija Šančiuose ir technikos mokykla. Žemės ūkio ministerija projektuoja Vilijampolėje prie Veterinarijos akademijos pastatyti veterinarijos reikalams Muzikos centro rūmų švietimo ministerija nestatys; bus atlikti tik prirengianti darbai.
Miesto savivaldybė remia projektą garažui ir auto dirbtuvėms Šančiuose statyti.“
