Atrodytų, kad kiekvienais metais Lietuvoje vyksta vis daugiau įvairiausių koncertų, pasirodymų ir šou, o ir vietų, kuriuose jie rengiami, atsiranda vis naujų. Kuo didesnė yra laisvalaikio praleidimo būdų pasiūla, tuo jų kaina, regis, turėtų būti mažesnė. Tačiau kodėl yra priešingai?
Neretai populiarių grupių ir atlikėjų koncertuose besilankanti vilnietė Toma (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) uždirba tikrai daugiau nei minimalią mėnesinę algą, tačiau kalbėdama apie bilietų kainas, žodžių į vatą nevyniojo:
„Net nežinau ką ir pasakyt. Žvėriškai didelės tos kainos. Tiksliai nepamenu, kaip su jomis buvo praėjusiais metais, bet šiemet jos tikrai erzina, nes, na, juk vis tiek mintyse jas verti į litus. Štai į grupės „The XX“ koncertą stovimi bilietai kainavo 35 Eur, o parduota jų buvo daugiau nei buvo stovimų vietų. Į Robbie Williams pigiausias stovimas bilietas kainavo 70 Eur, o pigiausias bilietas į „Muse“ koncertą – 50 Eur“.
Nepigūs ir Lietuvos atlikėjų pasirodymai. Pavyzdžiui, bilietai į jubiliejinio Ingos Valinskienės turo koncertą Klaipėdoje puslapyje bilietai.lt parduodami po 38,5 Eur (litais būtų 133). Pamatyti atlikėjo Manto Jankavičiaus šou Vilniuje arba Kaune perkant bilietus tiketa.lt atsieis mažiausiai 22,9 Eur (tai būtų 79 litai).
Suprantama, kiekvieno atlikėjo pasirodymas skiriasi, tad ir bilietų kainas lyginti sunku.
Tačiau, šiemet, kaip ir praėjusiais metais, pirmąjį gruodžio savaitgalį toje pačioje „Siemens“ arenoje vyko sportinių šokių varžybos. Šiemet pigiausias bilietas į dieninį koncertą „Tiketos“ kasoje kainavo 10 Eur – tai yra 25 proc. arba 2 Eur daugiau nei prieš metus.
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. spalį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš dvejus metus, kai dar turėjome litą, kino teatrų, teatrų ir koncertų bilietų kainos padidėjo 14,9 proc.
Beje, vidutinė metinė infliacija pernai Lietuvoje buvo neigiama, kitaip tariant vidutiniškai visos prekės ir paslaugos buvo kiek atpigę. Šiemet fiksuojama vidutinė 0,8 proc. vidutinė metinė infliacija, vadinasi, vidutinės bilietų kainos didėjo kone 18 kartų sparčiau nei visos kitos.
Ir brango, ir pigo
Bilietai.lt direktorė Inga Petravičiūtė pripažino, kad bilietai iš tiesų pabrango, tačiau tam esą buvo objektyvių priežasčių:
„Bilietų kainų kitimą apskaičiuoti yra sudėtinga, nes renginiai skiriasi savo mastu ir kokybe. Kaip pastebėjome, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje apsilankė kur kas daugiau pirmo ryškumo žvaigždžių. Daugėja aukščiausios klasės atlikėjų ir grupių, atvykstančių iš užsienio, į jų renginius bilietų kainos yra didesnės nei į mūsų šalies atlikėjų pasirodymus.
Publika tampa vis įnoringesnė, todėl augant renginių kokybei, į tokius renginius bilietų kaina taip pat auga. Siūlydami didžiausią rinkoje renginių užsienyje pasirinkimą, pastebime, kad vis daugėja lietuvių, keliaujančių į kitose šalyse vykstančius renginius, nors į juos bilietų kaina yra aukštesnė nei rinkos vidurkis“.
Direktorė prognozavo, kad kitais metais bilietų kainos taip pat priklausys nuo renginių kokybės. Esą jai gerėjant, didėja sąnaudos, todėl bilietai tampa brangesni.
Vis dėlto „Tiketos“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis neigė, kad jo vadovaujamos bendrovės parduodami bilietai pabrango:
„Šiemet palyginti su praėjusiais metais, „Tiketa“ parduodamų bilietų kiekis išaugo, o vidutinė bilieto kaina sumažėjo 7 proc. 2016 m. bendras renginių skaičius paaugo 7 proc., nes atsiranda ir daugėja įvairesnio tipo bei žanro renginių: spektaklių vaikams, kitų teatro kategorijai priskiriamų pasirodymų, art-house filmų seansų, įvairių mados šou, „stand-up“ komedijos renginių ir pan. Bilietų į tokius renginius kaina yra kiek žemesnės, dėl to smuktelėjo ir vidutinė bilieto kaina.
Tikėtina, kad bilietų kainos kitąmet šiek tiek kils dėl vis augančios finansinės gerovės Lietuvoje. Vis daugiau žmonių lankosi renginiuose, vis labiau vertina bei investuoja į kokybišką laisvalaikį, o tai didina renginių paklausą bei pasiūlą tuo pačiu metu“.
Nori didesnių honorarų?
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda svarstė, kad bilietų kainos didėja panašiai kaip ir kitų paslaugų.
„Žinoma, renginiuose lankausi, bet gal nesu toks jautrus ir atidus jų kainoms, tad negalėčiau pasakyti, kad smarkiai padidėjo. Matote, jas sunku palyginti. Pvz., eini į kokį nors pasaulinės klasės kompozitoriaus ar pianisto koncertą, kaip tik neseniai buvau Kongresų rūmuose, tai ar taip, ar taip brangu – 70–80 Eur. Tačiau pasirodymo negali palyginti su kitais, kurie kainuoja 20 Eur, nes tas kompozitorius gal tris kartus garsesnis.
Vis dėlto negaliu neigti, kad paslaugų kainos iš tikrųjų augo didesne sparta palyginti su kitomis prekėmis. Tos pačios viešbučių ar kavinių kainos, manau, padidėjo apie 10–15 proc. Todėl tas renginių, koncertų kainų padidėjimas nėra kuo nors išskirtinis“.
Kita vertus, ekonomisto nuomone, paslaugų kainų santykiai nelabai ir pasikeitė. T.y. ir dabar, ir prieš dvejus metus už bilieto kainą būtų galima tiek pat pavakarieniauti.
„Galbūt pabrangimas gali būti susiję su honorarais, kuriuos atlikėjai nori gauti už savo darbą, už savo indėlį. Matyt, kaip ir visi Lietuvos žmonės, jie vertina, kad infliacija daug didesnė nei skaičiuoja Statistikos departamentas. Natūralu, jie norėtų, kad į infliaciją būtų atsižvelgta ir kad jų honorarai būtų didesni nei buvo“, – svarstė jis.
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius dvejus metus mokesčiai nepasikeitė, tad kodėl brango užsienio atlikėjų pasirodymai, reikėtų klausti jų organizatorių. Galbūt ir užsienio atlikėjai prašo didesnių honorarų.
Lietuvoje – pasaulinės tendencijos
Muzikos prodiuseris Lauras Lučiūnas paaiškino, kad koncertų bilietai brangsta dėl kelių priežasčių, tačiau taip yra ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje.
„Tokio dalyko, kaip fiksuotas atlikėjo honoraras, nėra. Kai tik išgarsėja kokia nors grupė ar atlikėjas, jų reikia visiems ir iš karto. Dėl žinomų atlikėjų konkuruoja visas pasaulis – nesvarbu, ar tai būtų Rio Da Žaneiras, ar Londonas, ar Vilnius.
Tiesiog koncertų organizatoriai kaip kokioje akcijų biržoje teikia atlikėjams atstovaujančioms agentūroms savo pasiūlymus. O šios jau renkasi – kokiame žemyne, kokiam mieste, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą, kokio dydžio auditorijai jiems geriau koncertuoti. Šia prasme lietuviai konkuruoja su visu pasauliu“, – komentavo jis.
Prodiuserio teigimu, Lietuvos atlikėjai patys koncertų irgi neorganizuoja. Yra 5 – 8 rimti žaidėjai, kurie taip pat teikia savo pasiūlymus, o grupių ir atlikėjų vadybininkai sprendžia, kur ir kokiomis sąlygomis jiems geriau surengti pasirodymą.
„Yra dar vienas svarbus dalykas. Anksčiau koncertai buvo rengiami siekiant išreklamuoti išleistą naują muzikinį albumą, kurio pardavimo pajamos sudarydavo didžiausią atlikėjų pajamų dalį. Dabar niekas neperka CD ar kitų laikmenų su įrašais, o didžiausias pajamas atlikėjams uždirba jų koncertiniai turai, dėl kurių ir leidžiami albumai.
Beje, Lietuva yra bene trečioje vietoje pagal muzikos piratavimo lygį. Mūsų atlikėjai beveik neturi vilčių uždirbti iš įrašų pardavimo, tad vienintelis būdas užsidirbti – tai rengti koncertus. Tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl bilietai į jų koncertus gali brangti“, – sakė L. Lučiūnas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
