Po pateikimo Seimas pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus, akcizas alui ir kitiems silpniems alkoholiniams gėrimams per artimiausius ketverius metus turėtų padidėti penkis kartus. Dėl to parduotuvėse alus pabrangs dvigubai. O kiek už jį mokėsime restoranuose ir kavinėse?
Seime pristatydamas įstatymo pataisas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Povilas Urbšys kalbėjo:
„Priežastys, kodėl atsirado šis įstatymo projektas. Man atrodo, tos priežastys yra žinomos jums visiems, nes vartojimas Lietuvoje per 20 metų išaugo 2 kartus, alkoholio įperkamumas Lietuvoje išaugo 6 kartus, o vien tik tiesioginiai su alkoholio vartojimu susiję valstybės nuostoliai sudaro 215 mln. Eur.
Šis įstatymo projektas buvo parengtas turint omenyje, kad bus galima suformuoti fondą, bet mes turime išvadas, kad tas fondas, į kurį įplauktų lėšos, surinktos iš akcizo, nėra galimas. Kol kas yra teisiniai ginčai, ar tai prieštarauja Konstitucijai, ar ne.
Bet kokiu atveju poreikis spręsti šias problemas išlieka, poreikis mažinti įperkamumą ir mažinti vartojimą. Papildomų biudžeto lėšų poreikis yra tam, kad galėtume vykdyti socialiai jautrias programas“.
Klausiamas, ar padidinus akcizus silpniesiems gėrimams, nepadidės jų įvežimas iš Lenkijos ir kitų šalių, P. Urbšys sakė, kad taip nebūtinai atsitiks, kadangi ir pačioje Lenkijoje gali padidėti akcizai.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jį įgyvendinus iki 2020 m. Lietuvoje alkoholio suvartojimas turėtų sumažėti daugiau kaip 42 proc., tačiau į valstybės biudžetą, prognozuojama, per ketverius metus būtų papildomai surinkta per 325 mln. Eur.
Vis dėlto aludarių bei restoranų ir barų atstovai prognozuoja, kad taip padidinus akcizą, galima sulaukti ir visiškai netikėtų pasekmių.
Alus pabrangs dvigubai
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sakė, kad sudėtinga prognozuoti, kiek tiksliai alus pabrangs kavinėse ir restoranuose.
„Sunku pasakyti, nes ten labai dideli antkainiai. Bet vis dėlto dvigubai – tai tikrai. Mažmeninėje prekyboje irgi dvigubai pabrangs. Praktiškai labai tikėtina, kad tas antkainis ir bus taikomas toliau. Bet tiksliau sakyti ką nors apie kainodarą neturiu teisės, nes Konkurencijos taryba tai galėtų vertinti kaip kokią indikaciją dėl bendrų veiksmų.
Vis dėlto, jei kalbame apie tokius drastiškus akcizo kėlimus, tai jau kitąmet alui turėtume beveik tokį akcizą kaip Danijoje. Čia jis siekia 7,5 Eur, o Lietuvoje būtų 7,11 Eur. Tačiau 2020 m. turėtume jau dvigubai didesnį akcizą nei Danijoje, 4 kartus didesnį nei Lenkijoje ir Latvijoje arba 23 kartus didesnį nei Vokietijoje“, – aiškino pašnekovas, pridūręs, kad mūsų kavinėse ir restoranuose alus bus tikrai brangesnis nei Danijoje.
Beje, kiekvienais metais pasaulio miestų alaus kainų indeksą sudarančios bendrovės „GoEuro“ duomenimis, šiemet Danijos sostinėje Kopenhagoje 0,33 l tūrio alaus buteliukas parduotuvėje kainuoja 1,57 Eur, o bare – 7,53 Eur. Perskaičiavus į mums įprastesnį 0,5 l, tai būtų atitinkamai 2,38 Eur ir 11,4 Eur.
S. Galadauskas sakė nesuprantąs, kodėl įstatymo pataisomis siekiama suvienodinti akcizus silpniems ir stipriems gėrimams. Jo teigimu, tokia praktika tėra vienintelėje iš išsivysčiusių šalių – Slovėnijoje. Tačiau ji esą yra viena didžiausių spirito eksportuotojų, o tokie akcizai – pastarųjų lobizmo rezultatas.
Į klausimą, ką darys lietuviai, jeigu alus ir kiti silpni gėrimai taip pabrangs, gildijos prezidentas atsakė taip:
„Pirks Lenkijoje. Žinote, vienam piliečiui ES viduje galima neribotai vežtis 110 litrų alaus – tai yra 220 butelių arba 11 alaus dėžių. Tas pats iš Latvijos. Bus tikras alaus turizmas: važiuoji keturiese automobilyje ir gali 44 dėžes alaus vežtis. Taigi pasiimi automobilio priekabą ir gali vežtis. Jeigu dabar lietuviai važiuoja dėl dešros, skalbimo miltelių, kurie 30-40 proc. pigesni, ko kito tikėtis, jei alus bus dvigubai pigesnis?“.
Vis dėlto pašnekovas vylėsi, kad aludarių liūdnos dienos nelaukia, o toliau svarstant įstatymo pataisas nugalės „sveikas protas“ ir akcizai taip nebus didinami.
Piešia liūdną miestelių ateitį
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ generalinis direktorius Gediminas Balnis pripažino, kad akcizų pakėlimas pabrangins gėrimus kavinėse ir baruose, tačiau, jo teigimu, tai nebus pati didžiausia problema.
„Tokio didelio branginimo keliais etapais nebuvo, tai precedento neturintis žingsnis, taigi sunku tiksliai įvertinti jo poveikį. Tačiau kainos tikrai didės mažiausia tiek, kiek padidės ir akcizai. Galime tikėtis, kad per 4 metus padidės gal 1 Eur ir daugiau. Aišku, alus kavinėse ir restoranuose gali brangti ir dėl kitų priežasčių – pvz., darbo užmokesčio“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, verslininkai sutinka su tuo, kad alkoholizmas yra problema. Tačiau, vargu, ar kenčiantys nuo priklausomybių alkoholiu piktnaudžiauja restoranuose ir baruose, kur šis gerokai brangesnis nei parduotuvėse.
„Restoranuose suvartojamo alaus dalis sudaro tik 7 proc. viso šio gėrimo suvartojimo. Išsivysčiusiose šalyse šis kiekis sudaro apie 50 proc. ir daugiau. Tai nereiškia, kad užsieniečiai daug geria, tiesiog vartojimo kultūra kitokia. Pas mus žmonės renkasi geriau tris bokalus namuose išgerti, o ne vieną restorane. Problema yra, vadinamasis, buitinis alkoholizmas, o ne jo vartojimas restoranuose“, – įsitikinęs G. Balnis.
Jo nuomone, akcizų didinimo poveikis viešojo maitinimo įstaigų verslui bus neigiamas, tačiau tiesiogiai su būsimomis kainomis tai tiesiogiai nesusiję:
„Mes iš dalies džiaugėmės, kai mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo sutrumpintas nuo 24 val. iki 22 val. Tikėjomės, kad dėl to padaugės klientų, tačiau taip neįvyko. Tiesiog dalis prekybos centrų ir parduotuvių sutrumpino darbo laiką ir žmonių srautas baigiasi anksčiau“.
Verslininkas prognozavo, kad gerokai padidinus akcizus sutrumpinti darbo laiką arba visiškai užsidaryti gali dar daugiau parduotuvių, ypač mažesniuose miestuose.
„Nesakau, kad visos sumažins darbo laiką, bet tos, kurios netoli lūžio, sumažins darbo laiką, ypač mažesniosiose miesteliuose, nes dėl brangesnio akcizo sumažės bendras pirkinių krepšelis. Taip miesteliuose, kur parduotuvės bene paskutinės „užgesina šviesą“, žmonių judėjimas dar labiau sumažės, tad jie rečiau užsuks ir į kavines“, – svarstė pašnekovas.
Jis abejojo, ar taip padidinus akcizą silpniems gėrimams alkoholizmas šalyje sumažės, nes, anot jo, kažin, ar alkoholikai perka 5 proc. alkoholio tūrio šviesųjį alų.
„Kalbėdami apie didinamus akcizus daugelis sako, kad lietuviai važiuos į Lenkiją. Bet pamirštama, kad mūsų siena su Latvija daug ilgesnė. Ne tik Mažeikiai, bet ir ta pati Šventoji, Palanga yra visai netoli sienos. Dabar iš Latvijos daug kas grįžta tuščiomis, bet ar negrįš pilnomis gėrimų bagažinėmis? Juk vienam žmogui be jokių įsigijimo dokumentų galima vežti, jei neklystu, 50 litrų vyno. Taigi, kiekiai gali būti didžiuliai.
Apskritai, nerekomenduojama mažose kaimyninėse valstybėse taikyti skirtingų mokesčių, nes jų gyventojai dėl jų skirtumų važiuoja svetur. Su Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Rusija mūsų neskiria nė jūros, nė vandenynai, sieną nesunku greitai pasiekti nuo visų didžiųjų miestų“, – kalbėjo verslininkas.
Pajamos lietuviškos, kainos – ne
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė taip pat svarstė, kad dėl padidėjusių akcizai lietuviai gėrimų ieškos kitur:
„Lietuvoje, lyginant akcizų dydį pagal pragyvenimo lygį, jie ir taip jau yra aukšti. Jeigu mes padalintume akcizo dydį iš vidutinių pajamų, tai santykis, arba kitaip jį galima būtų pavadinti, kiek įmanoma nusipirkti alkoholio už vidutines pajamas, Lietuvoje ir taip yra palyginti mažas. Paprastai sakant, vidutinis danas, už savo atlyginimą gali nusipirkti daug daugiau alkoholio nei vidutinis lietuvis.
Kuo žmonėms sunkiau įpirkti kokių nors prekių, paslaugų – tuo dažniau jie jų ieško šešėlyje. Taip ir su alkoholiu. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, alkoholio šešėlis yra sumažėjęs, bet išlieka aktualia problema – apie 16 proc. šalyse suvartojamo stipraus alkoholio yra nelegalus“.
Analitikės teigimu, akcizų didinimas yra netaikli kovos su alkoholio sukeliamomis problemomis priemonė, nes ji nutaikyta į visus, o ne į turinčius problemų.
„Akivaizdu, kad alkoholio vartojimo problemos kyla ne dėl mažų jo kainų, nes palyginus su kitomis šalimis, jį ir taip žmonėms įpirkti yra sunku“, – sakė instituto atstovė.
Įstatymo projektą dar turės svarstyti Seimo komitetai. Už jį dar du kartus turės balsuoti visas parlamentas. Priimtas įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
