Didžiausios opozicinės frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio – neparems „valstiečių“ kandidato į premjerus Sauliaus Skvernelio.
„Palaikymo iš šios salės pusės Saulius Skvernelis, deja, nesulauks“, – antradienį Seime diskutuojant dėl premjero kandidatūros sakė TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.
Jis teigė, kad kandidato į Vyriausybės vadovus išdėstyti veiklos prioritetai yra teisingi, tačiau neaišku, kad bus jie bus įgyvendinami.
„Mes neišgirdome nė vieno žodžio, kaip tie darbai ir prioritetai bus įgyvendinami. Iš būsimojo premjero mes tikimės daugiau“, – sakė G.Landsbergis.
Jis nuogąstavo, kad S.Skvenerlio Vyriausybė nepasektų socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabineto pavyzdžiu, kai esą turėta daug gerų idėjų, deklaruota daug puikių tikslų, bet darbų atlikta labai mažai.
Seimo liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas taip pat pagyrė S.Skvernelį, kad moka gerai įvardyti problemas, sudaro gerą įspūdį, tačiau jis irgi pasigedo jų sprendimo būdų.
Liberalas nuogąstavo, kad ši Vyriausybė gali tapti technokratine, nes tik vykdys parlamento nurodymus, o pati nesiims politinės lyderystės.
E.Gentvilas taip pat pareiškė, kad liberalai nepalaikys S.Skvernelio kandidatūros, kol neišgirs jo pažado nedidinti mokesčių.
„Liberalai negalės balsuoti už kandidatą į premjerus, jeigu bus planuojama didinti mokesčius. Vienareikšmio atsakymo neišgirdome. Norime, kad S.Skvernelis garantuotų, kad nedidės mokesčiai“, – sakė E.Gentvilas.
Paramą „valstiečių“ kandidatui į premjerus pažadėjo koalicijos partneriai socialdemokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija žada balsuoti laisvai.
„Radome daug bendrų sąlyčio taškų, kandidatas kalbėjo apie Vyriausybės programos metmenis, iš kurių mes susidarėme tokį vaizdą, kad tai geriausia alternatyva buvusios Vyriausybės veiksmams, supratome, kad visų pirma bus siekiama atsigręžti į žmogų, šeimos politika taps pirmuoju prioritetu“, – kalbėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
„Tvarkiečių“ vadovas Seime Remigijus Žemaitaitis sakė, kad frakcija teigiamai įvertino „valstiečių“ Vyriausybės siekį atsigręžti į regionus, pažadą deleguoti profesionalus į pareigas.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad nenoras paremti S.Skvernelio kandidatūrą rodo teigiamų pokyčių baimę, destruktyvų nusiteikimą.
„Už būsimo premjero nugaros nėra partijų, kurios nori pasirūpinti savo bendrapartiečių gerove, nėra interesų grupių, kurios gali tikėtis tiesioginės ar netiesioginės naudos“, – sakė jis.
R.Karbauskis tvirtino, kad būsimai Vyriausybei nebus primetami viceministrai pagal partijų kvotas, iš pavaldžių institucijų bus reikalaujama efektyvios veiklos, bus smarkiai mažinamas valdininkų skaičių.
„Joks partinis bilietas neapsaugos nė vieno valstybės tarnautojo, negebančio tinkamai atlikti savo pareigų“, – akcentavo R.Karbauskis.
Premjerą skiria prezidentas Seimo pritarimu. Parlamentarai balsuoja atvirai, kandidatūrai pritarti užtenka paprastos balsavusiųjų daugumos.
Ministras pirmininkas tuomet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti jos programą.
Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Buvęs policijos vadovas ir vidaus reikalų ministras S.Skvernelis buvo pirmasis Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąraše.
„Valstiečių“ frakcijai Seime priklauso 59 politikai. Jie valdančiąją koaliciją sudarė su socialdemokratais, turinčiais 19 atstovų frakciją.
