Viena iš susitraukiančio miesto koncepcijos užduočių – mažinti per Kauno centrinę dalį vykstančio transporto srautus. Tam galėtų pasitarnauti naujas tiltas per Nemuną. Miesto bendrajame plane jis suplanuotas Kėdainių gatvės pradžioje. Taip pat numatyti du pėsčiųjų tiltai – per Nerį iš Vilijampolės į senamiestį, ties naujai statomu „Piliamiesčio“ kvartalu, bei iš „Mokslo salos“ į kitą Nemuno krantą.
Laikosi susitraukiančio miesto koncepcijos
Kaunas ir toliau laikosi ne besiplečiančio į periferiją, o susitraukiančio miesto koncepcijos. Šiuo metu mieste vykstantys pokyčiai – puikus to pavyzdys. Dauguma mieste vykdomų projektų orientuoti į miesto centrinės dalies – senamiesčio, naujamiesčio – vystymą. Tačiau tam kad ši miesto dalis būtų patraukli ne tik darbui, bet ir kokybiškam gyvenimui, būtina spręsti didelių automobilių srautų „užkemšamų“ gatvių aplink senamiestį problemą. Miesto centras turi būti sutvarkytas taip, kad žmonės galėtų greitai ir patogiai į jį atvykti ir išvykti, o tiems, kuriems čia nieko nereikia – suktų ratus patogesniais keliais, ne per miesto centrą.
„Jeigu susitarėme, kad senamiestis yra labiausiai vertinama ir išskirtinio dėmesio verta Kauno vieta, turime galvoti, kaip išvaduoti jį iš transporto gniaužtų. Dėl ypatingos lokacijos – mūsų nedidelis senamiestis įsikūręs dviejų upių santakoje – šią problemą galime spręsti tik statydami naujus tiltus, kurie nukreiptų tranzitinio transporto srautus didesnio pralaidumo kryptimis – viena iš tokių galėtų tapti kelias iš Aleksoto į Šilainius nauju tiltu per Nemuną, sujungsiantis Kėdainių gatvę su kitu Nemuno krantu ties Marvele“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Ši idėja bendrajame miesto plane tarybos sprendimu įtvirtinta dar 2014-aisiais metais. Šiuo metu užsakytas šio tilto detalusis planas, bandoma išsiaiškinti poreikius bei technines galimybes šio sumanymo įgyvendinimui. Vėliau būtų ieškoma ir lėšų. Pasakyti, kada realu būtų pradėti statybas, dar ganėtinai anksti.
Galbūt tai įvyks per penkerius, o gal tik penkiolika metų. „Tačiau planuoti būtina. Jei nežinosime, kokio norime miesto, niekuomet tokio ir nesukursime“, – atviras N. Valatkevičius. Pasak jo, naujojo tilto planavime būtų įmanoma įgyvendinti ir dar vieną Kauną kamuojančią viziją, šalia tilto pastatyti patvanką, kuri leistų išlaikyti aukštesnį Nemuno vandens lygį ir sudarytų realesnes sąlygas komercinės upininkystės gaivinimui Nemuno atkarpoje ties Kauno centru.
Pėsčiųjų tiltas – prabangos objektas
Paklaustas apie kitą svarstomą idėją – pastatyti tiltą pėstiesiems per Nerį iš Vilijampolės į senamiestį, kuriuo pirmiausiai galėtų naudotis „Piliamiesčio“ kvartalo gyventojai bei gyvenantieji atokiau, taip pat dviratininkai, kurie suktų į senamiestį ne per didelio eismo intensyvumo senąjį Vilijampolės tiltą, o per skirtą pėstiesiems, N. Valatkevičius buvo mažiau entuziastingas. „Šį tiltą įvardinčiau prabangos sumanymu. Manau, šio projekto įgyvendinimu turėtų būti labiausiai suinteresuoti tos zonos vystytojai ir būtent jie turėtų rodyti ir daugiau entuziazmo, ir daugiau noro prisidėti prie įgyvendinimo finansiškai“, – atviras N. Valatkevičius.
Kad tokios atsakomybės nesikrato, portalui „Kas vyksta Kaune“ nepaneigė ir patys aptariamoje pėsčiųjų tilto vietoje didelį nekilnojamojo turto objektą vystančios „YIT Kausta“ vadovai. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, pėsčiųjų tilto per Nerį sumanymas jiems puikiai žinomas. O bendrovė yra linkusi palaikyti gražias iniciatyvas Kauno mieste ir prisidėti jas įgyvendinant. K. Vanago teigimu, pastačius tiltą, visas Neries dešinysis krantas taptų patrauklesnis naujoms investicijoms ir palaipsniui keistų savo veidą.
Įmonės vadovas nepatikslino, ar vyksta realios derybos su miesto vadovais dėl galimybių statyti šį objektą. Panašu, kad bent jau kol kas šis sumanymas turi ne itin daug galimybių būti įgyvendintas, na bent jau artimiausioje ateityje.
Dar vienas pėsčiųjų tiltas – itin utopinis
Pasigirstančias kalbas statyti dar vieną pėsčiųjų tiltą Kaune – per Nemuną iš „Mokslo salos“ į pramoninį Aleksoto rajoną, bent jau šiuo metu skamba dar mažiau realistiškai. Apie šį tiltą buvo linkęs susilaikyti ir N. Valatkevičius. Jo teigimu, pirmiausiai reiktų sulaukti sprendimo dėl pasirinkto „Mokslo salos“ projekto, nes šio tilto vizijos yra neatskiriama minimo projekto dalis.
Kaip anksčiau skelbė miesto savivaldybė, šiuo metu vyksta derybos dėl sutarties dėl šio objekto statybų techninio projekto rengimo pasirašymo. Kuris iš trijų konkursą rugsėjo pabaigoje laimėjusių projektų bus įgyvendintas Nemuno saloje, turėtų paaiškėti iki šio mėnesio pabaigos.
