Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Lapkričio 15-ąją 1923-aisiais „Lietuvos žinios“ rašė apie tai, kaip visai netoli Kauno esantis Birštonas „verkia gailiomis ašaromis“.
„Štai prieš akis turiu mūsų valstybės 1924 m. biudžeto projektą. Nepaprastų išlaidų tarpe („Lietuva“ 20/X š. m.) „Vidaus Reikalų M-jos“ matome 20.000 lt. Aš, turbūt, nepaklysiu, manydamas, kad čion kalbama apie kreditą Birštono kurorto remontui. Jeigu taip, tai kaip čion Birštonas neapsilies ašaromis. Visi mes geistume, idant Birštono kurortas atgytų ir turėtų pasisekimo. Bet mažai kas ten yra daroma kurorto sutvarkymui. Tankiai ligoniai skundžiasi jog nėr ko ten važiuoti, nėr jokių patogumų, nejauku ir t.t. Tiesa, pats parkas buvo tvarkomas; tuo tarpu geriausioj parko vietoj riogso dvejų aukštų triobesys (buvusis viešbutis) su užkaltais langais ir durimis. Kiekvienam metasi į akis kaip apleisti tie rūmai. Neremontuoti tuos namus reiškia turėti gryną nuostolį, o padarius remontą – viena padidės valstybinis turtas, bus apsaugoti namai nuo tolesnio nykimo, o antra bus vietos ligoniams gyventi.
Birštonas gi yra labai patogi vieta gydymui sergančių reumatu, podagra, inkstų akmenimis ir smėlėmis, moterų ligomis, žarnų ir skrandžio sloga ir kitomis ligomis. Aš „Lietuvoj“ jau rašiau, kad Birštono mineralinių vandenų tokia sudėtis, jog jie susilygina su kažikuriais pragarsėjusiais visoj pasaulėj vandeniais.
Taigi reikia tiktai mokėti pritraukti į kurortą ligonius ir net vasarnamininkus. Publiką traukia į kurortą ne tiktai vandens sudėtis, bet ir patogumai, būtent: geras susisiekimas, tobulųs butai, elektros apšvietimas, vandentraukis, muzika, knygynas, orkestrai ir kt.
Jau aš įrodžiau, kad Birštono parke oras sausesnis ne kaip Kauno mieste; toliau B. kurortas apsuptas beveik iš visų pusių tai kalnais, tai pušynu, taip jog vėjų nesijaučiama; tuojau už Nemuno vėl puikus pušynas; labai tinkama vieta sanatorijoms, vasarnamiams; oras tyrus, ramus, labai naudingas poilsiui ir sveikatos sutvirtinimui. Man rodosi, kad Ž. Ū. Ir V. T. Ministerija sutiktų pavesti viršminėtų pušynų Birštono kurorto administracijos žiniai. Ten pravedus kelius ir kelelius, įtaisius suolus, tas pušymas taptų kuo puikiausia vieta pasivaikščiojimui, gegužinėms. Dar reikalinga būtų ir inhalatorija. Visa tat dalykas ateities.
Dabar gi ateinančium 1924 m. sezonui būtinai reikalinga atlikti tuos darbus, kurie, taip sakant, priartintų Birštoną prie kultūringo kurorto: remontuoti viešbutį, įtaisyti elektros apšvietimą, vandentraukį, prie viešbučio gerą restoraną, pagražinti parką, vonią, rūmuose padaryti patogumus, parengti angliarūgštės vonios, ruoštis prie šaltinių sutvarkymo, aptverti parką.
Paprastas išskaitilavimas verčia nesigailėti tų išlaidų, kurios ne šiandien, tai ryt juk grįž valstybės iždan. Taigi aš kreipiuosiu prie tų, kurie savo rankose laiko mūsų biudžetą Birštono kurorto įrengimui: buvo prašoma apie 120.000 lt., dar reikėtų pridėti mažmožiams 30.000-40.000 lt. Kad iš viso kreditas siektų iki 160.000 lt.
Jeigu būtų duota galimybės kurorto direktoriui veikti einant sveika iniciatyva, tai jau ateinantį sezoną, padengus eksploatavimo išlaidas galima būtų laukti gryno pelno apie 30.000- 40.000 lt., 1923 m. sezoną bendrų pajamų būta 24.045,25 išlaidų; 14.736,30 gryno pelno; be to už 3500 akmens anglių. Dar aš matau kitą šaltinį kurorto atstatymo išlaidoms dalinai padengti. Galima būtų įkurti Birštono kurorto pagerinimui fondą. Važiuojantys į užsienio kurortus gydytis ligoniai galėtų primokėti po kokį 100-150 litų Birštono naudai. 1923 m. buvo duota pasigydymui apie 1500 pasų ir tai tada, kai daroma buvo nemažų kliūčių norintiems užsienin keliauti. Normalioms sąlygoms esant tokių ligonių atsirastų kasmet apie 2000. Tai duotų mūsų kurortų naudai kasmet apie 200-300 tūkstančių litų.
Tokiu būdu ir mūsų kurortams bus naudos ir tūkstančiai litų pasiliks Lietuvoj.
Gana aišku, kad reikia duoti jau 1924 m. užtektiną kreditą Birštono kurorto atstatymui ir jame patogumų įtaisymui, nevaržant naudotis ligoniams užsienio kurortais.“
