Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Lapkričio 1-ąją 1922-aisiais „Lietuvos žinios“ klausė, ar tikrai Kaune – butų stoka?
„Kauno gyventojai rėkte rėkia, kad Kaune butų stoka. Prieš tai negalima ginčytis, vienok gerai panagrinėjus šį dalyką, pasirodytų, kad tai ne visai tiesa.
Dabar valstybinių įstaigų tarnautojų prof. Sąjunga ieško ir nesuranda butų valgyklai, kooperatyvui, ambulatorijai ir kitoms tai sąjungai reikalingoms įstaigoms. Girdėti, kad sąjunga mano kreiptis į vyriausybę, kad ši sekvestruotų butus. Žinoma, tai vienintelis ir visai teisingas išėjimas. Ar vyriausybė ras tokių sekvestruojamų butų? Galima paabejoti. Vienok tokių butų yra visa eilė, kuriuose dabar gan šiltai sėdi įvairūs žalingi gaivalai arba, kas dar blogiau, įvairios linksmybių vietos. Pirmiausia – tai Tilmano salė. Tai didžiulis namas, kuriame kuo ne kasdieną ruošiami vakarai šokiai. Visiems ne paslaptis, kad čia didžiausis Kauno purvynas, kad čia didžiausia Kauno gėda.
O ar negalėtų ši salė tikti kokiai nors kultūrinei įstaigai? Ar negalėtų likti ji Šaulių kliūbu, kuris dabar yra ankštame būste? Kodel ji negalėtų tapti prof. Tarnautojų sąjungos kliūbu, arba kokiu nors lavinimosi žydiniu?
Netektų tuosyk verkti, kad mūsų jaunimas tvirksta panašiuose urvuose. Toliau. Toliau turime mes „garsų“ kino „Olimp“ (Gal „Oazą“, red.). Kaip jis tarnauja Kauno visuomenei – aiškinti nereikalinga. Dieną jame jruoštas aukcijonas, gi vakarais rodomi tokie paveikslai, kurie nieko žmogui neduoda apart galvos sopėjimo. To kino vidus nešvarus, pilnas dūmų. Oras pakvipęs prakaitu, publika – vaikėzų gauja, kurie kažin iš kur lėšas ima šiam kinui lankyti. Dabar – Liaudies Namai. Kas juos valdo? – „Moterų užvažiuojamas namas“ tik ir žinoma iš iškabos. O ar šitas užvažiuojamas namas neša kokios nors naudos visuomenei? – Neteko girdėti. Žinoma tik, kad tai didžiulis namas, su prakiurusiais stogais, kurių nėr kam taisyti, kuriam lubos pūva, per kurio langus pučia vėjas kaip ant lauko. Jeigu jie yra „Balivybės“ d-jos žinioje – niekas nemano tokios naudingos įstaigos stumti iš ten. Tik tegu tą namą tinkamiau įtaisytų, bent padarytų tokiu žydiniu, į kurį burtusi daugiau visuomenės dvasios peno ieškoti, nebijodama ten sušalti. Dabar salė beveik visą laiką tuščia. Tegu liktų ten kasdieninė susirinkimų vieta.
Gi kai dėl ištisos eilės Kauno restoranų, kavinių, traktierių, tai visuomenė nei kiek nenukentėtų, jei tokį traktierių išmestų, o jo vietoj įtaisytų kokią nors kultūrinę įstaigą, kliubą, skaityklą. Labai jau daug priviso tų traktierių, varančių iki juodos nakties savo juodą darbą.
Paleistuvystė plinta, o žygių jos sulaikymui jokių nedaroma. Ar nereikėtų tas „pilietes“ kuris dažnai gerus kambarius užima iškelti iš Kauno? Ar negeriau būtų, kad tie nenaudingi elementai būtų verčiami darbo imtis? Valdžia, miesto Valdyba turėtų imtis griežtų priemonių pataisyti tą padėtį. Žodžiu, Kaune butų stokos nėra dar. Valdininkų kooperatyvas ir taupmenų kasa, skaitykla, ambulatorija ir valgykla galėtų lengvai surasti butus, jei valdžia padės ir imsis tam tikrų žygių.“
