„Žinių radijo” laidoje „Tarp valdžios ir žemės” apie naująją siūlomą alkoholio tvarką – valstybės monopolį, praeitą savaitę diskutavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos išrinktas Seimo narys prof. Aurelijus Veryga ir SEB banko prezidento patarėjas prof. Gitanas Nausėda.
Svarstyta, ar siūlomos valstybinės parduotuvės išgydytų Lietuvą nuo alkoholizmo.
Pasak laidos vedėjo Aurimo Perednio, alkoholio monopolinės parduotuvės veikia Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Farerų salose, Islandijoje, tad Lietuva šioje srityje nebūtų išskirtinė. Tačiau, ar naujoji tvarka pasiektų savo tikslą?
Tik viena iš priemonių alkoholizmo mažinimui
Kaip laidoje teigė prof. A. Veryga, įvedus alkoholio ir vaistų prekybos monopolį, valstybė iš to papildomai gautų 80-100 mln. eurų.
„Lietuva turi problemą su alkoholio vartojimu, tą mini daugybė pasaulinių organizacijų: Pasaulinė sveikatos organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Skandinavai turėjo bėdas kaip ir mes – buvo geriantys, viena iš sprendimo priemonių buvo sukurti valstybės monopolį, ten tai veikia, gyventojai palaiko šią tvarką, ji mažina prieinamumą, vartojimą”, – teigė prof. A. Veryga, kartu pažymėjęs, kad problemos išspręsti taikant tik vieną priemonę – neįmanoma, dar reikėtų koreguoti reklamą, kainą, akcizus.
Kitas laidos pašnekovas prof. G. Nausėda irgi pritarė, kad problema labai kompleksiška ir apribojant tik vartojimą, prieinamumą – šimtaprocentinio rezultato nepasieksi.
„Bėda, kad ištisuose regionuose Lietuvos ekonomika nėra pačios geriausios formos, o kai kur merdėja: žmonės neturi darbo vietų, gyvena iš pašalpų, pakankamai skurdžiai. Nesu nusistatęs prieš alkoholio vartojimo ribojimą, tačiau tai turėtų būti viena iš daugelio priemonių, susijusių ir su ekonomikos atgaivinimu regionuose”, – komentavo prof. G. Nausėda.
Kritikuoja valstybines įmones
Pasak prof. A. Verygos, esminis skirtumas tarp valstybinio ir privataus verslo, šiuo atveju monopolio yra tas, kad privatus verslas siekia pelno, o valstybės monopolio atveju tikslo uždirbti ir daug parduoti, esą, nėra. „Tai tikslas patenkinti tuo metu esantį poreikį: pirkti, bet to neskatinti”, – sakė pašnekovas.
Naujai siūlomai tvarkai prof. G. Nausėda turi pastebėjimų: „Monopolio klausimas: daugelis partijų savo programose, taip pat ir „valstiečiai”, įrašė valstybines įmones kaip problemą: įdarbinimo agentūros, nepakankama grąža, kitokios problemos. Valstybines įmones kritikuojame jau 20 metų! Dabar vietoj to, kad jas padarytume efektyvesnes arba privatizuotume, mes kuriame naują valstybinių parduotuvių tinklą, sunku rasti motyvų, kodėl subjektai turėtų būti valstybiniai”, – kritikavo pašnekovas.
Jis siūlo problemą spręsti kitaip, tarkim apriboti alkoholio pardavimą specializuotose parduotuvėse, tuomet jos vis tiek galėtų puikiai veikti privačiu pagrindu. Anot prof. G. Nausėdos, privačiu pagrindu veikiančios parduotuvės sukurtų konkurenciją, o tai, esą, skatintų geresnį aptarnavimą, gražesnę aplinką.
Įžvelgia grėsmių
Prof. G. Nausėda netiki, kad valstybinės parduotuvės nebūtų suinteresuotos parduoti alkoholinių gėrimų.
„Įsivaizduoti, kad valstybinėje įmonėje vyktų skaidrus pinigų naudojimas nebūtų lengva, dažniausiai realybėje viskas atvirkščiai: valstybinės įmonės „aplimpa” daugybe tarpininkų, kurie tikisi iš to užsidirbti ir jos sąskaita turtėti, taip nustekena valstybinę įmonę”, – teigė prof. G. Nausėda.
Jis svarsto, ar įvedus naują tvarką, neatsiras tam tikros struktūros prie alkoholio gamybos kompanijų, kurios užsiiminės alkoholio „nusiurbimu” į šoną ir pardavinėjimu už labai gerą pelno maržą, ji, esą, bus netiesiogiai sukurta valstybinių parduotuvių dėka.
„Jūs sukursite ištisą verslo struktūrą, kuri turės labai geras pelno maržas ir itin didelį interesą imtis rizikos bei tiekti alkoholį žmonėms”, – įsitikinęs prof. G. Nausėda.
Jo manymu, alkoholio prieinamumo ribojimas, veikiausiai būtų išspręstas labai tradiciniu Lietuvoje būdu: „pilstukas” taptų vėl labai populiarus. „Kalbu ne tik apie „pilstuko” gamybą kažkur paupyje, bet ir baltarusiškų gaminių kontrabandą, kurie pigesni, ja būtų prekiaujama be mokesčių”, – akcentavo pašnekovas.
Prof. A. Veryga teigė, kad šešėlines rizikas valdyti ir apie jas galvoti reikia iš karto. „Kalbų buvo ir dėl rūkymo kavinėse draudimo: žmonės kalbėjo, kad tai neveiks, niekas nesilaikys draudimo ir pan. Bet, tradicijos keičiasi, vyksta diskusijos, žmonių nuostatos kinta.”
Naująją tvarką siūlantis prof. A. Veryga atkreipė dėmesį, kad ši tvarka itin aktuali jaunimui, kurie dar neturi alkoholio vartojimo problemų: „Jei sumažini startinį vartotojų skaičių, anksčiau ar vėliau sumažėja nelegali rinka, mažėja bendras vartotojų skaičius, mažėja ir motyvacija pardavinėti šešėlyje”, – įsitikinęs prof. A. Veryga.
