Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Spalio 18-ąją 1935-aisiais „Lietuvos aidas“ rašė apie senovės miesto pastatų radimą.
„Kauno metropolijos seminarijos darže, tuojau už miesto savivaldybės mokesčių dalies būstinės, dedami pamatai Metropolijos arkivyskupo rūmams. Bekasant žemes pamatams, bent keliose vietose užtikta mūrinių namų pamatų, iš plytų sustatytų skliautų. Dvejose vietose užtikta stiprių mūro sienų, kurių storis siekia net 1,5 mtr. Čia akmenys yra taip stipriai sujungti kalkėmis, kad labai net sunku buvo minimą sieną išardyti. Sienų pamatai guli net dviejų metrų gilumoje. Dr. J. Pužino nuomone, šios storosios mūro sienos tektų priskirti XV-XVI a., nes jų statybos monumentalumas primena Rotušės ir kitų to laikotarpio Kauno pastatų statybą. Be šių storų sienų, bent keliose vietose susidurta su vėlesnio laikotarpio plonesnėmis sienomis. Penkiose vietose surasta plytinių skliautų fragmentų. Tai buvusių rūsių pėdsakai.
Šiaurinėje daržo dalyje bekasant žemes viename griovyje užkasti bent keli žmonių kūnai. Visi jie gulėjo galvomis į vakarus. Kai kurie buvo apipilti kalkėmis. Čia turima reikalo su žmonėmis, palaidotais maro epidemijų metu.
Kuriam laikotarpiui jie tektų priskirti, nieko tikro negalima pasakyti, nes Kaunas marų buvo paliestas bent kelis kartus, būtent 1548-1588-1589m. ar vėliau. Prie griaučių nesurasta jokių radinių.
Tarp įvairių laikotarpių statybos griuvėsių randama daugybė įvairios keramikos fragmentų, gražiai ornamentuotų koklių, stilizuotų plytų, senoviškų geležinių raktų, durų apkaustymų, įvairių molinių pypkių, monetų ir kt. Tarp kitko, tenka pažymėti, kad pypkės negali būti senesnės kaip 300 metų, nes manoma, kad tabakas į Lietuvą galėjo patekti tiktai apie XVII a. pirmąją pusę. Monetų tuo tarpu surasta tiktai 3. Viena yra sidabrinė, sunkiai išskaitoma vokiečių ordino moneta, antras pinigas yra Prūsijos kunigaikščio Friedricho III 1699 m. aštuntoji kapos dalis ir tretysis pinigas yra varinis Stanislovo Augusto 1744 m. grašis.
Daugumas radinių paimta į būsimą Kauno miesto muziejų Rotušėje.
Atkastų mūrų ir skliautų fragmentai, šių rūmų statybos inžinieriui mielai padedant, buvo išmatuoti, nubraižyti, nufotografuoti ir sudarytas jų planelis.“
