Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Spalio 21-ąją 1924-aisiais „Lietuva“ rašė apie Kauno vandenį.
„Lietuvos“ 224 numery š. m. straipsny „Žmoniško vandens“ atkreipta domesis į tai, kad Kauno miesto gyventojams tenka gerti vanduo, kuris Universiteto Chemijos Laboratorijos Vedėjo prof. Jono Šimkaus ištyrimu turi savyje fiziologinių gyvų organizmų atmatų, arba paprastai tariant, žmogaus ir gyvulių mėšlo. Straipsny reikalauta, kad miesto tėvai ir sveikatos rūpinimo įstaigos užsiimtų pagaliau, rimtai vandens klausimu ir tą klausimą kuo greičiausiai išspręstų, nes čia eina apie šimto tūkstančių žmonių sveikatą.
Į tą straipsnį atsiliepė kažin koks pilietis „Lietuvos žiniose“, pasivadinęs N.N.N., straipsniuku, kuriame „Lietuvos“ straipsnio rašytoją išvadina „žmogučiu“, „nepribrendusiu rašytoju“ ir puola jį, kam jis reikalaująs iš Miesto Valdybos tuojau pataisyti vandenį. Miesto Valdyba esą senai jau rūpinantis duoti vandens ir yra sudariusi vandentraukio planą, kurio įvedimas apsieitų apie 7 milijonai litų. Be tų septynių milijonų Miesto Valdybai niekas nenorįs duoti. Čia p. N.N.N. pasireiškia atsilikusio sodiečio samprotavimu: duokite jam, tik pinigų, tai jis viską padarys! O jei pinigų niekas nepakiša, tai kam dar reikalauti, kam sukti galvas miesto tėvams? Tekenčia jie ir jūs visi kęskite, srėbdami sau sriubą su fiziologinėmis atmatomis! Tokis yra galvojimas to pribrendusio pil. N.N.N…
Tuo tarpu mums tenka patirti, kad miesto tėvai, kuriuos taip p. N.N.N. gina, nėra rimtai nei prašę paskolos iš Vyriausybės. Nesinorėtų tikėti, kad ir miesto tėvai būtų tokio pribrendusio galvojimo, kaip ir pil. N.N.N., bet neprašymo faktas verčia apie tai manyti.
Bet leiskime sau, kad miesto tėvai ir nesugebėtų pinigų didžiajam vandentraukiui gauti, ar tai nėra kitų būtų geresnio vandens parūpinti? Pribrendusiam pil. N.N.N. gal nėra, o mums yra žinomi toki keliai. Raudonasai Kryžius, Laisvės al. 7 turi įsitaisęs savo kieme biologinį filtrą prie šulinio ir vandenį turi gerą. Pompų vanduo taip pat, rodos, yra geresnis, negu atvirųjų šulinių. Kodel tokiais pat keliais negalima būtų įtaisyti geresnio vandens bent atskiriems kvartalams, mažesnėmis išlaidomis? Pagaliau, dabar statosi visose miesto dalyse daug naujų namų, kurie kiemuose kasasi šulinius ir leidžia tam nemaža lėšų. Kodel negalima būtų Miesto valdybai pasiūlyti tiems piliečiams, sudėjus jai pinigus, įtaisyti jiems bendrą dengtą pompos šulinį?
Jokių tokių priešų savivaldybėms kaip rašo p. N.N.N. nėra dabartinėj valdžioj. Ir krikščionys del blogo vandens taip pat nekalti. Juk buvo prieš krikščionis p.p. Šleževičiaus, Griniaus kabinetai. O kiek daug gero tuomet Kaunas sulaukė? Taigi, vietoj kėlus vandens klausimą Kauno mieste, p. N.N.N. su miesto tėvais pajudintų daugiau smegenimis, tai reikėtų gal net kelerių metų geresnio vandens laukti.“
