Rinkėjų mandatą ateinančius ketverius metus dirbti Seime jau gavę politikai iš esmės teigiamai vertina Finansų ministerijos sprendimą 2017 metų biudžeto projekte nenumatyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotai tiekiamam šildymui.
Naująją valdžią formuosiančių partijų atstovų tvirtinimu, nereikai leisti šia lengvata naudotis pakankamai daug uždirbantiems gyventojams, o nepasiturintiems siūlo skirti kompensacijas. Taip pat politikai primena, kad ne visi nepasiturintys žmonės šia lengvata ir pasinaudoja – jos negauna, pavyzdžiui, besišildantys malkomis.
Šeštą kadenciją Seime dirbsiantis socialdemokratas Algirdas Sysas pasisako prieš PVM lengvatą šildymui.
„Išimtis reikia naikinti, nes jos nesąžiningos kitų piliečių atžvilgiu – dideles pajamas gaunantys žmonės dar gauna ir lengvatą šildymui. Tai gal remkime tuos, kuriems reikia (paramos – BNS), o ne visus. Galime skirti tikslines išmokas ir didesnes, o dabar ištratiname pinigus ten, kur nereikia“, – BNS tvirtino A.Sysas.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad nauja valdžia dėl lengvatos šildymui gali priimti ir kitą sprendimą.
Pirmą kartą į Seimą išrinktas vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderių Saulius Skvernelis pritaria idėjai, kad PVM lengvatą šildymui siūlo naikinti.
„Visos PVM lengvatos yra socialiai neteisingos, įskaitant ir šią. Tiesiog reikia žmonėms numatyti, kurių pajamos mažos ir už šildymą reikės valstybės paramos, kad jie tą paramą ir gautų. Ir ta parama turi būti numatyta biudžete“, – BNS teigė S.Skvernelis.
Tuo metu septintą kadenciją Seime dirbsiantis liberalas Kęstutis Glaveckas mano, kad PVM lengvatą šildymui dar metams reikia pratęsti.
„Žmonės dabartinėje situacijoje norėtų, kad būtų pratęsta (lengvata – BNS). Dar šiais metais reikia pratęsti, o paskui sutvarkyti tą klausimą – kam reikia kompensuoti, kompensuoti, o kam nereikia – ne“, – BNS sakė J.Glaveckas.
Šeštą kadenciją Seime dirbsiantis konservatorius Jurgis Razma irgi pasisako prieš skubotą lengvatos naikinimą. Jis sako, kad ši lengvata ne atsitiktinai buvo palikta galioti, nors buvo panaikintos ir kai kurios jautrios lengvatos.
„Prie centrinės šildymo sistemos prisijungę žmonės jie daugeliu atveju įkaitai tos kolektyvinės sistemos ir nelengvai gali pasitaupyti, pasimažinti šildymą ir dėl to žinant ir tai, kad daugiabučiuose namuose vyraujantis gyventojas nėra pats turtingiausias, tai jam šitokia param per lengvatą socialiai yra pateisinama“, – BNS kalbėjo J.Razma.
Pasak jo, PVM lengvatos šildymui likimas turi paaiškėti išsiaiškinus, ar įmanoma kitais būdais rasti biudžete lengvatos padengimui reikalingas lėšas.
„Jeigu Vyriausybė teikdama tokį biudžeto projektą kitaip nesubalansuoja įplaukų bei išlaidų ir todėl siūlo naikinti tą lengvatą, galimos dvi išeitys – arba priimti tą siūlymą, jeigu nėra išeičių padidinti biudžeto įplaukas kitais būdais, arba sumažinti išlaidas, kurias nueinanti Vyriausybė galbūt per dideles numačiusi. Nežinau, ar padaryta reikiama išvada dėl nuolat Audito komiteto rodomo išlaidavimo viešajame sektoriuje. Reikia pasižiūrėti, kaip atrodo tas biudžeto projektas“, – sakė J.Razma.
Parlamentaro teigimu, jeigu būtų nutarta naikinti PVM lengvatą šildymui, turi būti „apčiuopiami sprendimai, kaip pagerinti kukliausias pajamas turinčių žmonių padėtį: juntamai padidinant pensijas, ryškiau padidinti neapmokestinamąjį minimumą“.
„Kad tokiu būdu kažkiek susikompensuotų tas lengvatos praradimas“, – tvirtino J.Razma.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto duomenimis, projektuojant šių metų biudžetą buvo numatyta, kad dėl PVM lengvatos šildymui biudžeto netektis sieks apie 54 mln. eurų.
