Kol Vilniuje pagrindinių rinkimus laimėjusių partijų lyderiai, Gabrielius Landsbergis ir Ramūnas Karbauskis, braižo būsimos koalicijos schemas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) būstinių Kaune vadovai analizuoja pergalės rezultatus ir ruošiasi antrajam rinkimų turui.
Visose septyniose Kauno miesto apygardose ir vienoje rajone finalinėje dvikovoje dėl valdžios susikaus konservatorių ir žaliųjų valstiečių atstovai.
Skyrių vadovai – priešininkai rinkimuose
Kaip vertina rinkėjų pasirinkimą ir partijų kandidatų vienmandatėse Kauno apylinkėse galimybes laimėti finalinę dvikovą, portalas „Kas vyksta Kaune“ pasikalbėjo su LVŽS rinkiminei kovai Kauno regione vadovavusiu Kauno skyriaus vadovu žaliuoju valstiečiu Mindaugu Puidoku ir TS-LKD Kauno skyriaus vadove konservatore Edita Gudišauskiene. Sutapimas ar ne, bet abu politikai kandidatuoja toje pačioje Aleksoto – Vilijampolės apygardoje, o atotrūkis tarp pirmajame ture už juos balsus atidavusių rinkėjų beveik 600 balsų M. Puidoko naudai.
Politologijos mokslų dr. M. Puidokui pirmasis pasirodymas su LŽVS Kaune atnešė ne tik asmeninę sėkmę, bet ir buvo pakankamai sėkmingas visiems jo kuruojamo regiono politikams bei pačiai partijai. Kaune LŽVS tik nežymia persvara nusileido daugiausiai balsų surinkusiai TS-LKD partijai. Visose Kauno miesto ir rajono apygardose šios partijos atstovus pamatysime ir antrajame ture. M. Puidoko vertinimu, galimybei didesne persvara laimėti rinkimus Kaune LŽVS koją kišo rinkimų dieną buvęs itin prastas oras. Kitas jo manymu, daug įtarimų keliantis veiksnys, galėjęs koreguoti rinkėjų nuomonę – prastas rinkimų komisijos darbas. M. Puidokui itin užkliuvo faktas, kuomet jo apygardoje buvo suklastotas rinkėjos parašas, kas paaiškėjo tik jai atėjus balsuoti.
„Kas galėtų paneigti, kad tokių atvejų galėjo būti ir daugiau? O dar toks gausus negaliojančių biuletenių skaičius. Manęs, kaip politologo, neįtikina faktas, kad daugiau nei 75 tūkst. žmonių sugadino savo biuletenius“, – įsitikinęs politikas. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad LŽVS gali prašyti perskaičiuoti rinkimų rezultatus. „Šiuo metu dėl to vyksta konsultacijos su teisininkais“, – sakė M. Puidokas.
Sieks vienyti dešinę ir kairę
M. Puidoko teigimu, pirmojo turo rezultatai labai aiškiai parodė situaciją, kuomet dauguma rinkėjų tarsi pasidalino į dvi dalis – vienų simpatijos teko žaliesiems valstiečiams, kitų – konservatoriams.
„Tą rodo ir finalinė kova vienmandatėse apygardose Kaune – būsime pagrindiniai priešininkai“, – sako M. Puidokas. Paklaustas apie galimybes po rinkimų susitaikyti ir dirbti drauge koalicijoje, politikas buvo atviras, kad tai bus sunku. „Šiuo metu esame didelėje tarpusavio priešpriešoje – tai akivaizdu. Juolab, tikrai nematome galimybės dirbti su liberalų sąjūdžiu, o TS-LKD akivaizdžiai juos remia. Visais atvejais, jei rinkėjai mumis pasitikės ir pelnysime daugiausiai vietų Seime, sieksime vienyti visas politines jėgas ir kviesime tiek dešiniuosius, tiek kairiuosius dirbti drauge“, – sakė M. Puidokas.
Politiko įsitikinimu, dviejų pagrindinių partijų TS-LKD ir LSDP rietenos jau ir taip labai brangiai kainavo mūsų valstybei, o žmonės aiškiai parodė, kad nori permainų ir ryžtingų veiksmų, keičiant situaciją Lietuvoje. Taip pat politikas akcentavo, kad toks didelis rinkėjų parodytas palaikymas LŽVS rodo, kad žmonės nori valdžioje matyti ekspertus, savo sričių profesionalus, kurie gebėtų susitarti dėl strateginių valstybės tikslų ir vieningai dirbti Lietuvos gerovei.
M. Puidokas akcentavo ir regioninės politikos svarbą, ką savo programoje yra įrašiusi LŽVS. Ne atsitiktinai, būtent šios politinės jėgos atstovus palaikė ir dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuriam tikriausiai norisi matyti valdžioje žmones, kurie sieks, kad Kaunas taptų reikšmingu regioninės politikos centru. Šios politinės jėgos pažadų sąraše ir ketinimas perkelti į Kauną dvi ministerijas – žemės ūkio ir aplinkos apsaugos.
Jaučiasi labiau patyrę
TS-LKD Kauno skyriaus vadovės Editos Gudišauskienės teigimu – tai ne pirmas atvejis, kuomet antrajame ture Kaune konservatoriams teks susikauti su tuo metu „ant bangos“ esančia politine jėga. 2012 m. net 7-iose iš 8-ių Kauno miesto apygradų TS-LKD į antrąjį turą pateko su tuo metu populiarios ir stichiškai susiformavusios jėgos „Drąsos kelias“ nariais. „Tačiau visi žinome, kuo pasibaigė šios partijos veikla ir po ketverių metų galime įsivertinti jų pasiekimus“, – sakė E. Gudišauskienė.
Kauno tarybos narė negailėjo gerų žodžių į antrąjį turą patekusiems savo bendrapartiečiams. Jos manymu, dauguma TS-LKD kandidatų yra patyrę politikai, savo darbais pelnę rinkėjų palaikymą ir pasitikėjimą. E. Gudišauskienės teigimu, rinkėjai žino TS-LKD partijos vertybes, kurios jau ne kartą patikrintos, o jų pagrindiniai varžovai – LŽVP iki šiol neturėjo daug progų įrodyti savo gerų ketinimų konkrečiais darbais.
„Kai nori laimėti, gali kalbėti tai, kas patiks tavo rinkėjui, tačiau darbai gali būti visai kitokie“, – LŽVS pažadais buvo linkusi abejoti E. Gudišauskienė. Jos manymu, rinkėjai turi porą savaičių patys nuspręsti, už ką atiduos savo balsus – už laiko jau patikrintus politikus ar už daug žadančius, bet dar nieko realaus nenuveikusius naujokus.
Paklausta, ar matytų galimybę dirbti drauge su didžiausiais priešininkais vienmandatėse apygardose, jei vis gi šioms dviems partijoms – TS-LKD ir LŽVS – tektų formuoti daugumą Seime, E. Gudišauskienė buvo įsitikinusi, kad svarbiausia yra geri ketinimai dirbti Lietuvai bei panašiai suvokiami strateginiai tikslai. Kaip mažiausią galimybę dirbti išvien, politikė nurodė dabartinę valdančią daugumą, kurią prieš ketverius metus drauge su partneriais suformavo Lietuvos socialdemokratų partija.
E. Gudišauskienė linkėjo atrame ture dalyvausiantiems rinkėjams, renkantis už ką atiduoti balsą, vadovautis karšta širdimi ir blaiviu protu.
Antrojo rinkimų turo balsavimas vyks spalio 23 dieną.
