Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Rugsėjo 29-ąją 1936-aisiais „Lietuvos aidas“ rašė apie Kauno miesto 5-erių metų planą ir sporto aikštes.
„Kauno miesto burmistras plačiajai visuomenei prieš kurį laiką išdėstė svarbesniųjų 5 metų darbų planą, kuriame yra paliesti tikrai svarbūs mūsų laikinosios sostinės reikalai. Tiesa, dėl kalbamo plano spėjo pasisakyti ir mūsų spauda, iškeldama savo pageidavimus. Prie jau iškeltų pageidavimų bei pastabų, noriu paliesti sporto aikščių reikalą.
Nors Valstybinis stadionas yra puikus ir moderniškas, o savo geografine vieta net puošnus, tačiau jūs vienas negali aprėpti visos mūsų sportuojančios jaunuomenės. Kaunas, kaip gerai žinome, dėl savo geografinės padėties yra gana plačiai išmėtytas pagal dviejų upių – Nemuno ir Neries – krantus, kai kur nusitęsdamas net kelis kilometrus. Ypatingai tą miesto įsišakojimą didina tų dviejų didžiausių Lietuvos upių santaka. O tiltų taip pat turime per maža. Todėl iš kurio nors pakraščio pasiekti sporto aikštę pėsčiam yra visai sunku ir didelis laiko gaišinimas. Be to, miestui augant, reikalinga rūpintis jo pakraščiais, arba kitaip sakant, atskiromis miesto dalimis, kurioms labai svarbu turėti savo reikalams sporto aikštes. O Kauno burmistras apie jas nieko savo plane nepaminėjo.
Sporto aikštėms reikalinga daug vietos ir joms reikia iš anksto ruošiant planus numatyti, kad vėliau nereikėtų gatvių naikinti, namų griauti. Sporto aikštės būtinai reikalingos šiose miesto dalyse: Vilijampolėje, Šančiuose, geležinių vartų apylinkėje ir A. Panemunėje. Bet pirmoje eilėje reikia numatyti sporto aikštėms vietas Šančiuose ir Vilijampolėje. Kaip nekeista pasakyta, bet Kauno miestas neturi nė vienos savo, miesto, sporto aikštės. Tačiau šiandien nė vienas miestas be aikščių apsieiti negali. Reikia pagalvoti ir Kaunui.“
