Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Rugsėjo 21-ąją 1937-aisiais „Lietuvos žinios“ publikavo tekstą apie geležinkelių susisiekimo reikalus.
„Geležinkeliai yra suinteresuoti turėti daugiau keleivių ir jei tam tikrame punkte atsiranda keleivių, geležinkeliai laiko savo prievole stabdyti tam tikrą traukinių skaičių, kad keleiviai galėtų nuvažiuoti į jiems reikalingus centrus ir grįžti atgal. Bloga būtų organizacija, jei, stabdydama traukinius, nežinotų realios stabdymo naudos ir kiek žmonių pasinaudoja suteikiamais patogumais. Todel ne tik Lietuvoje, bet ir užsienių geležinkeliuose daromas važiuojančių keleivių skaičiaus patikrinimas ir tose vietose, iš kurių važiuojančių keleivių yra daugiau, stabdoma daugiau traukinių ir atvirkščiai. Tose trauk. Sustojimo vietose, iš kurių yra mažiau važiuojančių keleivių (1-3), stabdomų traukinių skaičius mažinamas ir net atšaukiamas.
Apie naujų sustojimo vietų reikalingumą daugiausia sprendžiama iš vietos gyventojų prašymų, apmokėtų veikiančiais įstatymais nustatytu mokesčiu. Geležinkeliai nemano, kad tokia tvarka yra būtina ir patogi, galima būtų ne tik del sustojimo vietų, bet ir del kitų aktualių dalykų geležinkeliams pranešti telefonu bei žodžiu. Kaip būtų malonu ir naudinga, jei atskiri keleiviai, pastebėję jų nuomone, ne visai tinkamą geležinkeliuose reiškinį praneštų apie tai betarpiai Geležinkelių Valdybos Eksploatacijos Direkcijai – daug dalykų galima būtų sutvarkyti ir sunormuoti, arba vietoje paaiškinti pranešėjo apsirikimą bei nežinojimą geležinkeliuose nustatytos tvarkos. Už tokį praktišką klijentų kontaktą Geležinkelių Valdyba būtų labai dėkinga.
Kad Kauno užmiesčiuose susisiekimas 1937 – 1938 m. yra žymiai geresnis, netenka kalbėti ir tai įvertina Kauno – K. Rūdos – Marijampolės – Alytaus ruožų, o taip pat Kauno – Palemono – Kaišiadorių – Vievio ruožo gyventojai. Geležinkeliai žino, kad dar daug triūso, rūpesčių ir lėšų reikia įdėti, kad susisiekimas būtų dažnesnis, greitesnis ir patogesnis, bet dabartiniu metu tokių patobulinimų iš techninės bei finansinės pusės įvesti negalima. Daromi žygiai – perkamos ir numatoma dar pirkti geresnių automotoristų, garvežių, vagonų. Kol kas gal būt vieną kitą traukinį galima būtų leisti anksčiau ar vėliau, bet didinti jų skaičių praktiškai nėra galima, nes esamų riedmenų išnaudojimas yra jau labai įtemptas. Atidžiau įsižiūrėjus, matytųsi, kad ir dabar Kauno – K. Rūdos ruože susisiekimas nėra blogas – praeina po 10 traukinių į kiekvieną galą ir visų sustojimo vietų gyventojai turi traukinius, su kuriais iš ryto prieš 7:30 gali atvažiuoti į Kauną ir po 14:30 grįžti, būtent “
