Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Rugsėjo 11-ąją 1937-ais metais „Lietuvos aidas“ publikavo tekstą apie pažangą ligoninių srityje.
„Šiuo metu, kai Kaune kyla puikūs Lietuvos universiteto klinikų rūmai, mums nė į galvą neateina, kokia milžiniška pažanga ligoninių srityje padaryta per Lietuvos nepriklausomo gyvenimo laikotarpį. O tai sritis, kuri kiekvieną mūsų gali paliesti ir kurios netinkamas rūpinimas mums skaudžiai galėtų atsiliepti. Taip Lietuvos nepriklausomybės pirmomis dienomis ir buvo. Ką Lietuva tuomet ligoninių srityje turėjo? Nieko! Epidemijoms buvo palankiausia dirva, nes po okupacijos ligoninėse nebuvo palikta jokio turto. Nebuvo kur ligoniai izoliuojami. Tik Jurbarko ligoninė buvo perimta kiek geresnėje tvarkoje. Visur kitur teko kurti viskas iš naujo.
O ką dabar turime? Nėra apskrities, kur nebūtų ligoninės, o kai kuriuose ir keletas. Eilė apskričių, kaip Panevėžio, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Šakių ir kt., jau yra įsirengę ar dar įsirengia ligonines, kurios savo modernumu gali prilygti geriausiai įrengtoms užsienio ligoninėms. Neskaitant valstybinių ligoninių, kurios turi daugiau kaip 1.000 lovų, ir įvairių organizacijų ir privačių asmenų ligoninių, šioje srityje labai didelį darbą yra atlikusios savivaldybės, kurios sveikatos reikalams išleidžia apie 20 proc. savo paprastų išlaidų. Savivaldybių laikomos 22 ligoninės, neskaitant ambulatorijų, ir bendras jų lovų skaičius praneša 900. Savivaldybių ligoninės gydo trečdalį visų stacionarinių ligonių Lietuvoje. Iš šio savivaldybių kūrybos darbo, deja, išsiskyrė tik Kauno savivaldybė, kuri per tokį ilgą laikotarpį nesugebėjo laikinajai sostinei įrengti tinkamos ligoninės. Šio darbo dabar ėmėsi pati valstybė, leisdama universitetui statytis modernias klinikas.
Klinikas pastačius, ligoninių sritis Lietuvoje visai tobulai bus aprūpinta, nes laikinosios sostinės patarnavimais be sunkumų galės pasinaudoti ir provincijos ligoniai, reikalaują sustiprintos medicinos pagalbos ir vietose jos neturį. Kauno didžiosios ligoninės neskaitant karo ir privatinių, tuomet turės 1,150 lovų, t.y. daugiau, negu reikia normaliai laikinajai sostinei aprūpinti. Pačiose naujai statomose klinikose, kaip žinoma, numatyta 818 lovų.
Reikia pažymėti, kad ir ligoninių srityje didžiausią darbą atliko tautinės vyriausybės pertvarkytos savivaldybės ir, kaip dabar iš didžiulio klinikų užsimojimo matoma, pati tautinė vyriausybė. Tai dar vienas didelis tautinės vyriausybės indėlis į Lietuvos gyventojų gerovę, kuria ji nuolat rūpinasi, reikšdama didelę iniciatyvą ir skirdama milžiniškas lėšas.“
