Ketvirtadienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje iškilmingai paminėtas Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonijos 25-etis.
[galerija kiek=”12″]
Vieninteliame Kaune iš visų šalies miestų vykstanti unikali ceremonija, valstybinių švenčių metu prie Nežinomo kareivio kapo sukviečia nulenkti galvas visiems, kadaise gynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Daugiausiai dėmesio šiandien skirta Garbės sargybos kuopos kariams, apie dvidešimčiai belikusių karo veteranų, kurių vyriausiajam – 83-eji. Jie ketvirtį amžiaus skyrė savanoriškai veiklai – šios tradicijos puoselėjimui ir perdavimui ateities kartoms.
Atgaivinta unikali tradicija
Sunku Kaune būtų rasti žmogų, nei kartą nuo 1991-ųjų rugsėjo 8 d., kai buvo atgaivinta tarpukariu sukurta tradicija – nemačiusio Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities 2-osios Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės narių, su pagarba keliančių istorinę vėliavą.
Vėliavos pakėlimas turi reglamentuotą ceremonialą: Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo invalidų tarnybos karių uniformomis vilkintys vyrai išžygiuoja pro muziejaus vartus, praeina fontaną, nulipa aikštės laiptais, tuomet lėtai pasisuka į dešinę ir žygiuoja prie Nežinomo kario kapo paminklo. Ten iškilmingai išvynioja Vyčio Kryžiaus ordino vėliavą ir pakelia ją ant stiebo. Šauliai kartu neša pikes – kavalerines ietis iš XIX amžiaus, su Vyčio Kryžiaus simbolikos velukais.
Vos atgaivinus ceremoniją, dar 1991-aisiais, ji vykdavo kas šeštadienį, tačiau sumažinus finansavimą, kartai retėjo ir dabar vėliava iškeliama tik valstybinių švenčių dienomis: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją ir Lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės dieną.
Pirmą kartą vėliavos kėlimo ceremonija startavo 1923 metais, Karo muziejaus įkūrėjo generolo leitenanto Vlado Nagevičiaus iniciatyva. Ceremonija vykdyta iki karo, vėliavą keldavo karo invalidai, nepriklausomybės kovų dalyviai.
Dėl grėsmės gyvybei – nesibaimino
Renginyje apsilankęs LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Garbės sargybos kuopos kariams negailėjo gerų žodžių: „Valstybė ir tauta stipri savo tradicijomis, puoselėjimu ir gaivinimu, Vyčio Kryžiaus vėliavos kėlimo ceremonija viena seniausių, unikaliausių. Niekur kitur nėra tokios tradicijos, tai verta pagarbos“, – sakė L. Linkevičius.
Buvęs atkurtosios Lietuvos šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus prisiminė, kad anksčiau vėliava buvo keliama ant pačio Karo muziejaus stogo, tačiau baiminantis galimų nelaimingų atsitikimų, persikelta ant žemės.
Garbės sargybos kuopos narys, buvęs Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės partizanas Stasys Dovydaitis – vyriausias vėliavnešys, jam – 83-eji. Visus 25 metus jis pasakojo nuolat dalyvaujantis vėliavos pakėlimo ceremonijoje, vyras prisimena pirmą kartą, kai į Karo muziejaus sodelį susirinko milžiniška minia: „Mums plojo ir džiaugėsi daugiatūkstantinė minia, visiems šventė, iš tų laikų vėliavnešių gyvi beliko tik du, jų tarpe – aš. Tada buvome vadinami tiesiog Vėliavos būriu. Džiugu, kai mums žygiuojant, apsilankymu ceremonijoje pagerbia prezidentai, aukšti šalies pareigūnai, užsienio delegacijos”, – sakė S. Dovydaitis.
Beje, sovietmečiu ceremonialas buvo uždraustas, o daugelis muziejaus sodelio paminklų sunaikinti, bet 1991-aisiais vėliavos iškilo. Ceremonialą atgaivino Lietuvos Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė ir klubas „Aukuras“.
S. Dovydaitis prisimena, kad vos pradėjus vykdyti vėliavos pakėlimo ceremonijas, būgštauta dėl jų gyvybės, aplinkiniai sakydavę: „Kaip jūs nebijote kelti vėliavų, jus gi sušaudys!” Tačiau, kaip mena S. Dovydaitis, Garbės sargybos kuopa buvo drąsi ir nepalenkiama – vėliavą kaip suplanavo taip ir keldavo.
Kad jaunimas istoriją atmintų
Pasiteiravus, kas turėtų atsitikti, kad S. Dovydaitis nustotų kelti vėliavą, pašnekovas tikino, kad tai neturi šansų atsitikti.
„Vėliavą keliame ir kelsime, kad ir kas benutikų, ilgus dešimtmečius tą darėme savanoriškai, mus ragino meilė ir pagarba valstybei, tautai, laisvės kovų dalyviams. Vėliavos pakėlimo ceremonijos būtinos, jos auklėja visuomenę, padeda neužmiršti kas mes esame ir iš kur atėjome. Taip pagerbiame visus, bebaimiškai kovojusius už laisvę”, – teigė S. Dovydaitis.
