Kaunas pelnytai nuo seno laikomas Lietuvos konservatorių Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) simpatikų miestu. Portalas „Kas vyksta Kaune“ kviečia drauge pasidomėti, kokius kadidatus šių metų Seimo rinkimuose konservatyviai nusiteikusiems kauniečiams priešpastato didžiausia varžovė politiniame ringe – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Miesto pažiūros keičiasi
Politologo Bernaro Ivanovo nuomone, tradiciškai už Lietuvos konservatorius balsavusio Kauno veidas sparčiai keičiasi, bręsta nauja rinkėjų karta, kurios nuomonė nebus amžinai palanki tiems, kuriems palankumą dažnai iš susiklosčiusios tradicijos rodė ankstesnės rinkėjų kartos.
„Tą parodė ir praėję savivaldos rinkimai bei jų rezultatas, kuomet dauguma rinkėjų rinkosi visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovus, o ne kelias kadencijas miestą valdžiusios TS – LKD partijos narius“, – nurodo politologas.
Panašu, kad sėkmingų visuomenininkų apetitas kyla bevalgant. Net keturi minėto judėjimo nariai, vos spėję apšilti kojas miesto taryboje, panoro ragauti Lietuvos Respublikos Seimo narių duonos. Du jų šiemet kandidatuoti pasirinko su kometos greičiu į didžiosios politikos areną įskriejusia žvaigžde – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija, kiti du – su pagrindine TS – LKD varžove LSDP. Dar daugiau, toks politinis „Visuomeninio Kauno“ susitarimas papildomai užtikrina ir šio kauniečių palaikomo judėjimo paramą minėtoms dviems partijoms, kurią mieste šią savaitę pasirodžiusiuose plakatuose demonstruoja ir kauniečių numylėtinis – meras, verslininkas Visvaldas Matijošaitis, rodantis aukštyn pakeltą nykštį.
Rinkėjai nori balsuoti už asmenis
Praėję Seimo rinkimai, vykę 2012 metais, Kaune lėmė triuškinančią TS– LKD pergalę. Čia net aštuoniose miesto vienmandatėse apylinkėse išrinkti šios partijos kandidatai, o rajone iš dviejų apygardų – vienoje. Įvertinus tai, kad šiuos ketverius metus valdančiojoje daugumoje buvo socialdemokratų daugumos valdžia, būtų logiška tikėtis, kad rinkėjai visoje Lietuvoje bus palankiau nusiteikę balsuodami už tuos, kurie nebuvo tarp valdančiųjų, nes, akivaizdu, kad daugumos piliečių manymu, gyvenimas mūsų šalyje ne tik kad negerėjo, o gal net ir pablogėjo.
Ši TS – LKD palanki „politinių svarstyklių principu“ vadinama aplinkybė, tikėtina, kiš koją LSDP atstovams vienmandatėse apygardose bei renkant balsus už partijas. Tačiau neatmestina nauja tikimybė, kad sąmoningėjantis rinkėjas vis dažniau balsuos ne už partiją, o už kandidatuojantį asmenį, o tai partijoms kels vis daugiau naujų iššūkių.
Didelių staigmenų nėra
Šių metų pradžioje pakeistos visos Lietuvos apygardų ribos lėmė, kad Kauno mieste ir rajone bus balsuojama septyniose apygardose iš buvusių aštuonių bei dvejose Kauno rajone. Tad Kauno ir jo apylinkių rinkėjų teismui LSDP pateikė septynis partijos narius ir du visuomenininkus, su LSDP vėliava kandidatuojančius visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ narius.
Peržvelgę sąrašą, randame tris gerai pažįstamas pavardes – tai politinėje arenoje dažnai figūruojantys Linas Antanas Linkevičius ir Birutė Vėsaitė bei mažiau pastebima, bet kauniečiams neblogai pažįstama Orinta Leiputė. Kandidatai atitinkamai bus renkami Panemunės, Šilainių ir Kalniečių apygardose.
Petrašiūnuose ir Aleksoto–Vilijampolės rinkėjams siūlosi „Vieningo Kauno“ atstovai Rasa Šnapštienė ir Jonas Audėjaitis. Raudondvaryje kandidatuoja stulbinančią politinę karjerą LSDP partijoje per ketverius metus padariusi Raminta Popovienė (iš 56-ojo numerio partijos sąraše 2012 m., šiemet įrašyta 5-uoju numeriu), Garliavoje – neblogai rajono gyventojams pažįstamas Antanas Nesteckis. Kiek gaiviau atrodo dvi „šviežienos“ – tai Centro-Žaliakalnio apygardoje laimę ketinantis bandyti Dainius Pavalkis bei mažai girdėtas Petrašiūnų apygardos vienmandatininkas Darius Razmislevičius. Abu kandidatai, jei nelaimės savo apygradose, beveik neturi šansų patekti į Seimą, nes atitinkamai partijos sąraše užima beveik paskutines pozicijas – 77 ir 78. Bet galbūt jiems ruošiamos vietos vykdančiojoje valdžioje, nes bent jau vienas iš jų – Dainius Pavalkis – turi vadovavimo Švietimo ir mokslo ministerijai praktikos.
Šansų tapti Seimo nariais, jei nelaimės kovos prieš varžovus vienmandatėse apygardose, nelabai turi ne tik Rasa Šnapšienė (sąrašo Nr. 54) ar rajone kandidatuojantis Antanas Nesteckis (Nr. 46), Jonas Audėjaitis, kuris apskritai neturi sąrašo numerio, nes nėra LSDP narys, bet ir, nepalankiai susiklosčius rinkimų rezultatams Linas Antanas Linkevičius (Nr. 34).
„Matyt, partija tikisi, kad šis kandidatas pakankamai stiprus laimėti asmeninę kovą. Tiesa, ir rinkėjų atliktas sąrašo reitingavimas gali pakeisti pradinę starto situaciją. Visais atvejais, pirmojo dvidešimtuko atstovai turi realius šansus patekti daugiamandatėse apygardose, kuomet rinkėjai balsuoja už partiją ir taip nustato jos narių skaičių Seime“, – sako B. Ivanovas. Tarp tokių laimingųjų, tikėtina, pateks tiek Birutė Vėsaitė (Nr. 18), tiek Orinta Leiputė (Nr. 20) ir nebejotai – Raminta Popovienė (Nr. 5).
Kritikuoja partijų sąrašų sudarymo principą
Politologas B.Ivanovas itin kritiškai nusiteikęs, kalbėdamas apie partijų sudaromus rinkimų sąrašus, kurie lemia, kurie nariai patenka į Seimą daugiamandatėse apygardose.
„Nei viena partija neturi skaidrių ir aiškių principų, kaip sudaromi sąrašai, kodėl vieni nariai gauna aukštą numerį, kiti žemą. Tie sąrašai dažniausiai nuleidžiami „iš viršaus“ – partijos vadovybės sprendimu“, – sako politologas.
Žinoma, įvesta galimybė reitinguoti partijos narius, įrašant kadidato numerį, kuriuo pasitiki, rinkėjai gauna teisę balsuodami. Tačiau vakarų Europos šalyse, patys partijos nariai turi daugiau teisių reitinguoti kolegas, o numeriai sąrašuose yra skiriami pagal aiškią sistemą bei iš anksto patvirtintas taisykles.
„Toks Lietuvoje galiojantis principas įtvirtina partijose baudžiavinį principą, kuomet aukštus numerius gauna tiesiog paklusnūs vykdytojai – baudžiaunininkai, tarnaujantys partijai ir visų pirma – jos, o ne rinkėjų interesams. Partijos visų pirmą yra struktūros, įtakojamos įvairių visuomenės grupių, lobistų interesų, o paklusnūs partijos nariai – tampa tiesiog uoliais tokių susitarimų vykdytojais“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Neigiamai politologas vertina ir kandidatus, kurie eina į rinkimus po partijų, kurių nariais nėra, vėliavomis.
„Tokie žmonės pasinaudoja partijų įvaizdžiu, bet su jomis neturi nieko bendra. Tiksliau, jie neprisiima jokios atsakomybės už tai, kas vyksta partijos viduje ir iškilus kokiems nors keblumams, gali pasakyti – o aš čia ne prie ko,– sako politologas. – Manau, kad taip ne partiniai, bet partijų vardu savo kandidatūrą iškėlę kandidatai – gudrauja ir apgauna jais pasitikėjusius rinkėjus“.
Politologas atkreipia dėmesį, kad partija yra ir tam tikras saugiklis, kad politikas elgiasi, kaip žadėjo, nes už jo elgesį atsakinga jį kėlusi partija, kaip ir jis atsakingas už partijos veiklą. Tai didina pasitikėjimą ir užtikriną nors kokią kandidato veiksmų kontrolę, ko nepasakysi apie asmenis, pasirinkusius partijas, kaip rinkimines vėliavas.
