Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Rugsėjo 6-ąją 1925-ais metais „Lietuvos žinios“ rašė apie Kauno uostą.
„Plentų ir Vandens Kelių Valdyba, kaip teko patirti, planuoja statyti Kaune didelį uostą. Šio uosto reikalams Valdyba norėtų užimti visą antkrantę nuo Kanto gatvės iki Karmelitų bažnyčios, būtent apie visą kilometrą ir įrengti plačią žemutinę antkrantės juostą iki 21 metro nuo vandens prekių iškrovimui. Ši uosto prieplauka rods būtų aukščiau nuo vandens ant dviejų su puse metrų ir tarnautų iškrovimui visokių prekių. Toliau nuo šios antkrantės į kraštą turėtų eiti aukštutinis pravažiavimui kelias, penkiais metrais aukštesnis negu antkrantė, kurio platumas, kaipo gatvės permatomas iki 20 metrų.
Jeigu pridėti dar nuolaidumui šlaitų į antkrantę septynis metrus, tuomet ir uostui ir būsimam aukštesniam keliui sulig šio plano reikalinga palei uostą kranto juosta iki 48 metrų. Prie tokio tos juostos platumo priseitų už-imti didesnioji pusė visų žemės sklypų tarp Kanto ir Daukanto gatvių, kame dabar yra keletas lentpiūvių ir net nukelti pačias lentpiūves. Visa ši žemė priklauso pačiam miestui ir išnuomota ilgesniam laikui lentpiūvėms. Be to, pačiam miestui priklauso ir visa žemė, kame vokiečių okupacijos metu buvo iškastas uostas, kaipo vieta, kur žiemos metu slepiasi laivai, o taipgi ir visa esamoji sala, ant kurios vokiečiai yra pravedę geležinkelį ir įtaisę prieplauką. Suprantama, kad visos tos žemės miesto centre kainuoja gana brangiai, ir Kauno miestas, kad ir uosto įrengimui, negali jų atiduoti be tam tikro atlyginimo.
Vyriausioji Statybos Komisija prie Vidaus Reikalų Ministerijos yra nustačiusi, jog šiame uosto rajone tur būt palikta neužstatyta juosta iki 30 metrų, bet ne 48 metr., kaip Valdyba reikalauja. Miesto Valdyba tinka juostą iki 30 mtr. Be atlyginimo užleisti, vienok tuo nusimanymu, kad visa uosto prieplauka tarp Kanto ir Daukanto gatv. Bus užleista naudotis išimtinai Kauno miestui, kaipo jo nuosavybė. Pati gi Plentų ir Vandens Kelių Valdyba turėtų pasitenkinti uostu nuo Daukanto gatv. Iki Karmelitų ir galėtų pastatyti ten žemutinę antkrantę kai kuriose vietose net platesnę negu 21 mtro. Ši dalis uosto būtų iki 500 metrų ilgio ir, kaip galima spėti, būtų visai užtektina vyriausybės reikalams. Be abejonės panašios kroviniams prieplaukos turės būti įtaisytos ir kitose Nemuno vietose, kaip tat apie gelžkelio tiltą, Šančiuose ar Panemunėj ir ant Neries prie Viliampolės. Aišku, kad visi prekių kroviniai bus iškraunami ten, nuo kur jie bus arčiau privežti ir negalima visai manyti, kad visi kroviniai turės būti iškraunami vien tik prie antkrančių.
Todel rasit nėra reikalo nė darytų jųjų taip ilgų, kaip kad dabar planuoja Plentų ir Vandens Kelių Valdyba. Šiol prasmėj Kauno Miesto Valdyba yra patiekusi Vyriausiai Statybos Komisijai savo pranešimą. “
