Lietuvoje švenčiant mokslo ir žinių dieną, prekybos centruose draudžiama prekiauti alkoholiu, įdomu, kaip laikomasi šio draudimo, ką mano patys kauniečiai bei kokių pokyčių pastebima pačiuose prekybos centruose.
Portalo „Kas vyksta Kaune” žurnalistai ryte apsilankę skirtinguose prekybos centruose Kaune užfiksavo, kad alkoholio skyriuose pirkėjų nerasta, nebent užklystantys netyčia, praeidami pro šalį. Visuose prekybos centruose pateiktos lentelės, kuriose skelbiama apie draudžiantį prekybą įstatymą, informacija pateikiama lietuvių, anglų, rusų, lenkų kalbomis. Kai kuriuose prekybos tinkluose priėjimai prie alkoholio užtverti STOP juosta.
Galioja dešimtmetį
Alkoholio kontrolės įstatymas galioja jau dešimtmetį, jis skelbia, kad Lietuvoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną, išskyrus viešojo maitinimo įmones.
Draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose mini baruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiose prekybos vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami tik iš Lietuvos išvykstantiems keleiviams.
Smegenims gali pakenkti negrįžtamai
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas teigia, kad alkoholio prekyba šiandien ribojama ne veltui – žmogaus smegenys vystosi iki 20-25 m. amžiaus, tuo metu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali jas pažeisti, pokyčiai gali būti ir negrįžtami, tad, pasak specialistų, visais įmanomais būdais būtina sergėti mokyklinio amžiaus vaikus nuo grėsmių jų sveikatai.
Alkoholizmo rizika padidėja net iki 40 proc., jeigu alkoholį pradedama vartoti dar nesulaukus 15 metų amžiaus. Departamento įstikinimu, svarbu ne tik apsunkinti alkoholio įsigijimą, bet ir atitolinti jo vartojimo pradžią.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje kasdien prekybos ir maitinimo įmonėse, vidutiniškai, buvo parduodama: daugiau nei po 111 tūkst. litrų spiritinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių; 158 tūkst. litrų vyno ir fermentuotų gėrimų; 735 tūkst. litrų alaus. Šių metų pradžioje šalyje gyveno 2,37 mln. žmonių, kuriems 18 metų ir daugiau.
Remiantis statistikos departamento duomenimis, pernai legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui litrais, absoliutaus (100%) alkoholio – buvo net 14 litrų, pagal šį rodiklį Lietuva patenka tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių pasaulyje.
Suaktyvėja prekyba gretimomis dienomis
Kalbintų prekybos centrų atstovų teigimu, rugsėjo pirmoji atneša pokyčių bendrame prekybos kontekste, kai kur prekyba aplinkinėmis dienomis padidėja net 10 procentų.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad dieną prieš ir po rugsėjo 1-osios, alkoholio pardavimai padidėja apie 10 procentų. „Besaikis alkoholio vartojimas – viena svarbiausių visuomenės problemų. Prekybininkai šiandienos draudimu prisideda prie atsakingo alkoholio vartojimo, tą sugriežtina ir nuo rudens įsigaliojęs privalomas dokumento rodymas, perkant alkoholį”, – teigė D. Ryliškis.
Bendrovės „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad alkoholio pardavimams turi įtakos tai, kuri savaitės diena yra rugsėjo pirmoji. „Šiemet ši diena yra ketvirtadienis, tad pardavimai artėjant savaitgaliui, kaip įprasta, šiek tiek augo. Pastebime, jog rugsėjo 1-osios šventė dažnai yra švenčiama kur nors mieste, o ne namuose, tad ir alkoholio pardavimai nėra tokie dideli. Taip pat pastebėjome naują tendenciją – šiemet gerokai išaugę nealkoholinių gėrimų pardavimai”, – teigė B. Čaikauskaitė.
„Maxima” korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas pastebėjo priešingai – palyginus praeitų ir šių metų paskutinę vasaros savaitę – alkoholio pardavimas šiame prekybos tinkle – sumažėjo. „Per dešimt metų žmonės jau priprato prie tvarkos, tad prekyba gretimomis dienomis kardinaliai nesiskiria. Žinoma, šioks toks pagyvėjimas vakar buvo, bet turbūt populiaresnė prekė už alkoholį vakar buvę – kardeliai, saldumynai, kanceliarinės prekės”, – pažymėjo R. Gorbačiovas.
Alkoholio nepasigenda
Laisvės alėjoje sutikti kauniečiai tikino, kad alkoholio šventinę mokslo ir žinių dieną nepasigenda, o dauguma šiandien jo išvis nevartoja.
Kelių mažamečių mama Ingrida sakė, kad rugsėjo pirmąją jos šeima alkoholio išvis nemato. „Jokių problemų šis draudimas man nesukelia, labai gerai tokios akcijos, galėtų dažniau drausti”, – siūlė pašnekovė.
Studentas Edgaras Ješanu taip pat pritarė šiandieninei akcijai: „Idėja gera, bet žmonės vis tiek gers – vakar daug kas prisipirko. Gal verčiau rengti kitokias akcijas, apie kurias niekas nežinotų iš anksto? Tarkim, ateini į parduotuvę ir tau sako: „Labas rytas, šiandien alkoholiu neprekiaujame!”. O vienkartiniai draudimai nieko nepakeis, neprekiauja tik parduotuvės, o pažiūrėkite į barus, kavines…”, – kalbėjo alkoholio išvis nevartojantis E. Ješanu.
Jo manymu, absoliučiai alkoholinių gėrimų uždrausti neįmanoma: „Alkoholio, tabako pramonės atneša daug pelno, o ir patys geriantieji nesidomi kokią sau žalą daro gerdami.
Studentai Aurimas ir Jurinta taip pat prisipažino, kad alkoholio nepasiges, nes jo irgi nevartoja. „Nėra skirtumo, draudžia ar ne, viena diena nesumažins iškalbingų rodiklių, reikia keisti žmonių mąstymą.”
Kitas pašnekovas taip pat pritarė nuomonei, kad draudimais nieko nepasiekiama, tačiau sveikintina, kad išvis kas nors daroma.
„Gerai, kad šiandien neparduoda alkoholio, nors viena diena jaunimui blaivesnė, nes šiaip jis – prisigeria, baisu žiūrėti, ypač miesto pakraščiuose. Mūsų laikais nebuvo tokio masinio girtuokliavimo, kaip dabar. Pokario vaikai buvome sąmoningesni, matėme vargo, o dabar vaikus lepina. Uždrausti visiškai – nereikia, nes įsigys kitais būdais, gers „pilstuką” ar prašys suaugusiojo nupirkti”, – įstikinęs A. Vieraitis, atskleidęs, esantis tautos patriarcho Jono Basanavičiaus vaikaičiu.
Pašnekovas akcentuoja, kad šeimose, mokyklose, universitetuose vaikus reikia mokyti daugiau sąmoningumo.
