Nuo pat ketvirtadienio ryto Kaune – šventiškas sujudimas: vieni jau žingsniuoja į mokyklas glėbyje nešini kardeliais, o kiti dar tik skuba į gėlių prekyvietes – išrinkti gražiausias gėles savo mokytojams.
[galerija kiek=”20″]
Po gatves pabirę mokiniai ryte pakoregavo transporto eismą, bene kiekvienoje perėjoje vairuotojus stabtelti verčia šypsenomis pasipuošę mokiniai, dar kiek nespėję sustiprinti budrumo, po nerūpestingos vasaros. Portalo žurnalistams apsilankius Kauno Kovo 11-osios gimnazijos šventėje, nestigo krykštaujančių pirmokų, su nekantrumu laukiančių pirmųjų pamokų. Vyresnieji mokslo metus pasitiko santūriau – atostogos baigėsi, atėjo metas rimtai kibti į mokslus.
Prie daugumos Kauno mokyklų, prekybos vietų šiandien budi pareigūnai, jie tikrina ar laikomasi draudimo prekiauti alkoholiu visą rugsėjo 1-ąją, draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose mini baruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose.
Asmenims iki 18 metų alkoholis išvis draudžiamas paimti į rankas.
Kokie pokyčiai laukia Kauno miesto mokyklose nuo rugsėjo 1-osios, kalbame su Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju Virginijumi Mažeika.
Kiek vaikų šįmet peržengs ugdymo įstaigų Kaune slenkstį?
Lietuvos pirmokų pasai bus įteikti 3,3 tūkst. vaikų, tai šimtu daugiau, negu pernai, pagausėjo ir penktokų. Kauno miesto mokyklose rugsėjį mokslo metus pradės 34 tūkst. vaikų, šis skaičius šįmet 800-ais mažesnis. Aišku, juntamas mokinių mažėjimas Kauno mieste esančiose 170-yje ugdymo įstaigų, tačiau jis po truputį stabilizuojasi.
Ar mokinių skaičiaus mažėjimu šie metai išskirtiniai?
Vaikų mažėjimą lemia demografinės priežastys, kadangi Kaune mažėja gyventojų, tai ir mokinių skaičius senka. Tačiau, šie metai nėra labai prasti, blogiausiais metais moksleivių skaičius buvo nukritęs net apie 2 tūkstančiais, o šįmet – 800, tad situacija nėra labai bloga.
Kaip po vasaros pasikeitusios ugdymo įstaigos?
Vasarą atlikta daugybė darbų: renovuoti sporto aikštynai, šilumos punktai, įrengta daugiau priešgaisrinės saugos signalizacijų, taip pat pradėjo veikti jau vienuolikta išmanioji klasė Kaune. KTU Inžinerijos licėjui Švietimo ministerija įteikė naują mokyklinį autobusiuką.
Kokios naujovės ugdymo veikloje?
Ugdymo procese pagrindinis pokytis – personalizuojamas mokymas, koncentruojamasi į atskiro moksleivio pasiekimų pažangą. Kita naujovė – pradedama mokytis pagal naujas, visoms mokykloms bendras 1-10 klasių lietuvių kalbos programas. Čia koncentruojamasi į skaitymo ugdymą, geresnių raštingumo įgūdžių formavimą: į mokyklas sugrįžta diktantas, atpasakojimas. Programa papildyta literatūra, kuri formuoja ne tik meninį išsilavinimą, bet kartu ir moralines vertybes, tautinę ir pilietinę savimonę.
Nuo šio rugsėjo tapo privalomas priešmokyklinis ugdymas, ar visiems šešiamečiams užteko vietos?
Šis vienerių metų ugdymas svarbus vaikui, tyrimais įrodyta, kad tai padeda gerinti mokymosi rezultatus. Ikimokyklinių grupių įrengimo programoje sukūrėme 500 papildomų vietų. Pirmąkart turime laisvų vietų priešmokyklinėse įstaigose, to dar nėra buvę: lopšeliuose apie šimtas neužimtų vietų, taip pat liko vietų ikimokyklinėse įstaigose, darželių grupėse.
Ar mokiniai noriai renkasi popamokines veiklas?
Net 82 proc. Kauno moksleivių užimti neformalaus ugdymo veiklomis, populiariausios: muzikos, meno, sporto mokyklos, robotika, automobilių ir aviacinis modeliavimas.
Švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė, remdamasi tyrimo rezultatais informuoja, kad vienam mokiniui Lietuvoje tenka nuo 100 iki 130 praleistų pamokų per metus. Kaip Kaune sprendžiama ši problema?
Lankomumas yra viena iš taisytinų sričių, kasmet apie tai šnekama, stengiamasi problemą spręsti kompleksiškai: į procesą įjungiami tėvai, vaikai, mokytojai, kiti specialistai. Stengiamasi, kad nelankantys mokyklų vaikai – atrastų norą mokytis, susigrąžintų motyvaciją, stengtųsi dėl savo ateities. Beje, pagal paskutinių metų duomenis, Kauno miesto mokinių pasiekimai – vieni geriausių šalyje, nelankydamas mokyklos – vargu ar pasieksi tokius rezultatus.
Kokiai pokyčiai mokytojų piniginėse?
Nuo rugsėjo 1 d. didėja pedagogų algų koeficientai. Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų, tad kaip patikino Švietimo ministerija, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą. Skaičiuojama, kad algos iki 5 proc. augs 41 proc. mokytojų, 22 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.
Kokiu siektinu pavyzdžiu Kaunas keliauja?
Kaunui ir Europai siektinas švietimo etalonas yra Suomija. Jos švietimo sistema išsiskiria moksleivių pasiekimais, ten pakankamai aukštas mokytojo prestižas, vyksta dideli konkursai į pedagogines studijas, atlyginimai pakankamai konkurencingi, tai daro įtaką visai švietimo kokybei.
Švietimo ministerijos duomenimis, rugsėjo pirmąją šiemet į mokyklos suolus renkasi daugiau kaip pusė milijono Lietuvos mokinių ir studentų. Mokyklose – per 328 tūkst. moksleivių, o pirmą kartą į mokyklą įžvengs daugiau kaip 30 tūkst. pirmokų.
