Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Rugpjūčio 31-ąją 1931-ais metais „Lietuvos žinios“ aprašė Kauno hidroelektrinės statybą.
„Ta vieta, kur numatoma statyti hydro elektros stotį, gręžiama ir bandoma dirba ir apatiniai sluoksniai, ar pakaks atsparumo. Jau padaryta apie 15 gręžimų, kai kur gręžiama ligi 20 mtr. Gilumo. Tinkamiausia vieta rasta 6 klm. Nuo kauno oro linija – ties Pažaisliu ir Petrašiūnais. Ten sluogsnis – ištisi kilomentrai kieto mergelio. Tas vietas vietos apžiūrėti praėjusią vasarą buvo atvažiavę 3 hydroelektros stočių statybos žinovai (Iš Berlyno, Frankfurto prie eRino ir Dancigo). Šį rudenį atvyksią žinovai iš Skandinavijos.
Vokiečių profesoriai pareiškė, kad ši vieta hidroelektros stočiai statyti esanti visiškai tinkama. Be sluoksnio, čia geriau apsimoką statyti stotį, negu prie Birštono kilpos, nes prie Birštono hidroelektros stoties įrengimas kaštuotų trigubai brangiau.
Jau padarytas ir plano projektas hidroelektros stočiai statyti ir statybos sąmata. Užtvankai kairėje Nemuno pusėje numatoma 1200 mtr. Ilgumo, dešiniojoje Nemuno pusėje užtvanka nežymi, nes aukšti krantai. Tarp tų užtvankų bus šliūžiai laivams ir sieliams pravesti, po 15 metr. Platumo, 4 vartai po 20 metr. Platumo, kurie galėtų praleisti 4000 mtr. Vandens per sekundę.
Turbinų namas 60 metr. ilgio. Ten bus trys Kaplano turbynos. Kiekviena praleis po 140 mtr. Per sekundę arba 16.000 P.S.
Vidutiniškai dirbsiančios dvi turbynos, kurios tieks apie 30.000 P.S. per metus. Vandens kritimas numatomas 10 metrų. Bet rudenį ir pavasarį, kad vanduo patvinsta, tai vandens kritimas sumažėtų. Todel numatoma trečia turbina atsarginė, kuri išlygintų jėgų santykį ir neduotų jėgų gamybai sumažėti.
Ir taip, numatyta, kad del užtvenkimo Nemunas užtvenktų visam savo aukštupy 18 kil. Plotą. Tai bus nuo Pažaislio ligi Gasilionių. O toliau eis savo paprasta vaga. Numatyta, kad vanduo užlies 791 ha žemės. Šį plotą teks išpirkti, bet didelių išlaidų tas nesudarys, nes apylinkės smėliuotos ir patys gyventojai mielai nori atsikratyti savo sklypų. Numatyta, kad hydroelektros stočiai pastatyti reiktų daugiausia 35 mil. Lit., skaitant viską labai brangiai. Šitokia stotis galėtų gaminti 180 – 200 mil. K. w. H. (kilovatval.) per metus. Šita energija bus tiekiama pirmiausia Lietuvos vasaros – vakarų kraštui. Elektra bus aprūpinami: Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Radviliškis, Telšiai, Kretinga, Plungė ir Klaipėda. Tik aprūpinus šitą visą kraštą galima bus išplėsti hydro stoties veikimą į visus kitus Lietuvos kampus. Nors lig šiol Lietuvoj labai mažai suvartojama elektros energijos ir palyginti su dabartiniu vartojimu nebūtų kur dėti tos stoties pagamintos energijos.
Bet reikia turėti galvoj, kad ateity elektros suvartojimas Lietuvoje turės keleriopai padidėti. Nes kaip hidroelektros stotis pradės gaminti elektros energiją, tai ji galės ją tiekti pigiausiomis kainomis. Tada, reikia manyti, ir pačių vartotojų skaičius keleriopai padidės. Bet be vartotojų ir suvartojimas sunkiai kils. Nes pas mus lig šiol del aukštų elektros energijos kainų neapsimoka vartoti elektrą virtuvėse, geležinkeliams varyti, namams šildyti, statybos darbams, industerijoj ir t.t. Šiuo laiku, kada Šveicarijoj prieina iki tol, kad net ežerus šildo elektros energija. Tuo tarpu pas mus Lietuvoje rąstus kelia paprasta raumenų jėga. Tat reikia, kad elektros energijos atpigimas labai svarbų vaidmenį Lietuvos kultūros kilimo ateity suvaidintų.“
