Dešimtmetį trukę autorinės muzikos festivaliai Kauno senamiestyje savo gyvavimo istorijoje rengiasi dėti tašką. Prasidėję nuo nedidelių dainuojamosios poezijos pasirodymų mažuose kiemeliuose, šiandien „Senamiesčio žiogo“ koncertai vienija skirtingus muzikos žanrus, o jų paklausyti renkasi tūkstantinė publika. Tad vis dėlto, gal tai dar ne galutinis taškas, o tik kažką naujo žadantis daugtaškis?
Kadaise viskas prasidėjo nuo trijų bendraminčių iniciatyvos surengti nedidelį renginį kamerinėje aplinkoje, prisiminė viešosios įstaigos „Idėjų garažas“ projektų vadovė Giedrė Bacevičienė. Tuomet jaukaus koncerto organizatoriai nė neturėjo didelių užmojų ir nepuoselėjo ypatingų iliuzijų, kad tai galėtų išaugti į kasmetinį festivalį.
„Patys klausydavomės dainuojamosios poezijos ir kilo mintis suorganizuoti tokį nedidelį renginį. Po jo sekė kitas ir dar vienas, kol galiausiai, matydami didėjantį žmonių susidomėjimą, nusprendėme koncertus apjungti į vieną ciklą, o šis prieš bemaž penkerius metus peraugo į festivalį“, – prisimena viena „Senamiesčio žiogo“ iniciatorių G. Bacevičienė.
Po atviru dangumi
Pradinė organizatorių idėja buvo suteikti daugiau gyvybės senamiesčio erdvėms, atgaivinti ten įsikūrusius muziejus, o būtent – jų jaukius kiemelius, keliaujant po juos su nedideliais koncertais.
Pats pirmasis „Senamiesčio žiogo“ renginys įvyko Maironio muziejaus kiemelyje, vėliau sekė koncertas P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus prieigose.
Ilgainiui klausytojų gretos ėmė sparčiai plėstis ir dainuojamosios poezijos koncertams prireikė didesnės erdvės. Po penkerių metų nuo gyvavimo pradžios gerokai išsiplėtusi scena persikėlė į Ryšių kiemelį.
Organizatoriai nuolat laikėsi principinės nuostatos – puoselėti ir skleisti autorinę muziką būtent Kauno senamiesčio erdvėse. Netrukus ją papildė vizualieji menai – skulptorių, fotografų, keramikų, tapytojų darbų parodos. Galop „Senamiesčio žiogas“ užėmė pelnytą vietą pagrindinių Kauno kultūrinių renginių sąraše.
Matydami į koncertus susirenkančias ištisas šeimas, festivalio šeimininkai ėmė rengti kūrybines dirbtuvėles vaikams. Edukacinėje veikloje mažieji renginių lankytojai supažindinami su ekologijos idėjomis, dizaino pradžiamoksliu ir panašiai.
Šiemet „Senamiesčio žiogas“ kauniečius sukvietė į Daugirdo amfiteatrą, kur pirmasis autorinės muzikos vakaras sulaukė daugiau kaip tūkstančio klausytojų.
Kultūrinio gyvenimo dalis
„Kauniečiai turėtų didžiuotis tokiais renginiais, nes tai yra didelė ir reikšminga mūsų miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Festivalio „Senamiesčio žiogas“ sumanytojus bei puoselėtojus nedrįstu vadinti tiesiog organizatoriais, nes tai yra kūrėjai, tiesiantys tiltus tarp žmogaus ir meno. Su muzika jie neša tą gerą artumo jausmą, kurio Kaune ir būtent senamiestyje su kiekviena diena galime pastebėti vis daugiau“, – sako Kauno miesto tarybos Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkė Rasa Šnapštienė.
Jos sumanyta ir kuruojama programa „Iniciatyvos Kaunui“ šiemet prisidėjo prie šio renginio organizavimo. „Senamiesčio žiogo“ koncertams rengti miestas skyrė 6 tūkst. eurų.
R. Šnapštienė pastebi, kad tai nėra įprasta biurokratinė lėšų skyrimo procedūra: „Šio festivalio organizatoriai vykdo ne tik kultūrinę, bet ir socialinę misiją. Jų rengiamuose koncertuose visada atsiranda vietos žmonėms iš socialiai jautresnių visuomenės grupių. Matant, kad dalis bilietų ne parduodami, o atidedama, pavyzdžiui, neįgaliesiems – toks organizatorių požiūris išties džiugina. Labai norisi tikėti, kad pabaigę šį savo istorijos puslapį, renginio šeimininkai atvers naują, dar įdomesnį. Kaunas neabejotinai tokias iniciatyvas palaikys ir skatins.“
Pasak G. Bacevičienės, nebe pirmus metus besitęsiantis bendradarbiavimas su Kauno savivaldybe tapo svariu indėliu kaskart rengiant vis gausesnę renginio programą: „Esame laimingi, kad turime tokią programą, prisidedančią prie kultūrinių idėjų įgyvendinimo. Kartu tai yra ir savotiškas mūsų pastangų įvertinimas. Dainuojamoji poezija nėra populiariausias žanras, todėl kitame mieste tokių koncertų galbūt ir nepavyktų surengti. Tuo metu Kaunas visada labai geranoriškai padeda.“
Nuo naujokų iki grandų
Tūkstančiai klausytojų per praėjusį dešimtmetį turėjo progos iš arčiau pažinti „Senamiesčio žiogą“, kurio scenoje pasirodė šimtai atlikėjų – nuo pripažinimą pelniusių iki jaunų muzikantų bei jų kolektyvų.
„Norėjome, kad „Senamiesčio žiogo“ koncertuose vietos atsirastų ne tik populiariems atlikėjams, kylančioms grupėms, bet ir pradedantiems muzikantams. Tai puiki galimybė jiems supažindinti publiką su savo repertuaru, o klausytojai turėjo progos išgirsti naujus autorius bei atlikėjus.
Pavyzdžiui, Ieva Narkutė. Prieš dešimtmetį ji buvo jauna mergina, daug kam naujai atrastas talentas, o štai dabar ją galime drąsiai priskirti prie festivalio grandų“, – pasakojo G. Bacevičienė.
Artėja finišo link
Po dviejų savaičių Daugirdo amfiteatre nuskambės paskutiniai „Senamiesčio žiogo“ akordai. Dešimtmetį trukusią muzikinę kelionę nuspręsta baigti pakilime, kuomet šis kultūrinis reiškinys tebėra įdomus daugeliui geros muzikos mylėtojų.
Vis tik projekto vadovė G. Bacevičienė neskuba tvirtinti, kad kauniečių pamėgto renginio istorijoje dedamas galutinis taškas: „Dešimt metų festivaliui – išties daug. Tad nusprendėme žiogo kelionę čia ir pabaigti. Konkrečių planų ateičiai kol kas neturime, bet esu tikra, kad koncertų ir renginių organizavime dar šį tą nuveiksime. Pirmiau reikia pabaigti viena, o tuomet imsime galvoti kažką naujo.“
