Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 30-ąją 1932-ais metais „Lietuvos žiniose“ pasirodė toks tekstas apie Kauno ligoninę.
„Tikrai Kauno miestas neturi ligoninės, o turi kažką panašaus į kalėjimą, kame kankinasi ir ligoniai ir ligoninės personalas. Pabrėžiu – kankinasi, nes tai yra tikra.
Antrą kartą nelaimei, šiemet patekau į Kauno miesto ligoninę sveikatos taisyti ir antrą kartą įsitikinau, kad dabartinės ligoninės patalpos nepakenčiamos: jokios jose tvarkos ir kokio gyvenimo, jau nekalbant apie gydymą.
Namai neturi jokios ventiliacijos, švara juose palaikyti nėra įmanoma: visur šleiva, kreiva, įdubę, iškilę, prakiurę, sutrūkę, supuvę, persikreipę ir t.t. ir t.t.
Ir čia sveikatos ieško kasdien šimtai žmonių, kurie perpildo ne tik palatas, ne tik visus jų perėjimus, tarpeklius, bet ir koridorius ir pašiūres ir visa, kur tik yra kokia pritūpt vieta. Taip čia pilna, ankštu: taip neramu, nejauku: taip čia nėra net oro kvėpuoti!
Kokia čia kankynė, galima suprasti iš vieno šio fakto: Didelis ligoninės namų korpusas apsupa kiemą, kuris tokiu būdu iš lėktuvo žiūrint, atrodo duobė tarp namų. Ši duobė turi susisiekimą tik su dangum. Ir šioji duobė turi patalpą lavoninę, į kurią suveža mieste ir užmiesty randamus lavonus: plius ligoninėj mirusieji. Čia tie lavonai, teismo medicinos reikalavimais, išlaikomi, kol pradeda trūnyti.
Ir visas kvapas iš lavoninės eina tiktai ligoniams. Didžiulė ligoninės dalis negali atidaryti langų, bet lavoninės kvapas įsiskverbia vidun ir pro uždarus langus. Ligoniai neturi oro ir trokšte trokšta. Kokia tai ligonims kankynė tik tie žino, kas bent kartą čia patenka.
Tai jau menkniekis, kad gaisrininkai čia net kieman negali įvažiuoti; menkniekis, kad dieną naktį visa ligoninė su pamatais dreba nuo sunkvežimių, kurie judina ją iš visų pusių; niekis ir tai, kad nėra tinkamų operacinių kabinetų – gydytojai stebuklus daro, – bet iš kur toji žmonių kantrybė, kad tiek laiko laukia būtiniausios, begaliniai svarbios įstaigos!
Juk sveikata yra pirmasis ir svarbiausias žmogaus reikalas. Be sveikatos žmogui nieks nemiela, nereikalinga, o ligoninės, kuri rūpinasi sveikata nėra, ir laukiam sau ramiai. Tas tik viena gali berodyti, – kad mes esame dar barbarai.
Ar galime atsikalbėti pinigų nesimu, kriziu? – Ne. Nes juk yra pinigų soborui remontuoti, nors tai gali dar laukti; yra pinigų policijos rūmams statyti, nors it tai dar lengvai gali laukti; yra pinigų pašliaužinių žurnalams remti, partinei spaudai palaikyti; žodžiu – pinigų yra, tiktai ne ligoninei, kuri yra būtina mūsų kultūros ir mūsų žmonių sveikatos reikalams.
Čia juk aklėjami jaunieji mūsų gydytojai. Puikius gi jie mediciniškos kultūros pavyzdžius čia randa!…
Ponai, kas dar galite girdėti, kas dar ką nos galite samprotauti, – padarykite galą šitam „kalėjimui“ ir būtinai skubiai imkitės statyti Kauno miestui kultūrišką ligoninę.“
