Aplinkosaugininkus pašiurpinusiai ir visuomenės dėmesį atkreipusiai ekstremaliai ekologinei situacijai Eigirgalos kaime, Kauno rajone, kur buvo aptikta beveik 400 tonų nelegaliai laikomų pavojingųjų atliekų, galutinai išspręsti rastas sprendimas.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) praėjus daugiau nei metams nuo krizės pradžios nusprendė: atsakomybę dėl galutinio atliekų sutvarkymo turi prisiimti neatsakingai atliekų tvarkytoją pasirinkusios bendrovės, kurios yra pirminės atliekų savininkės.
Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio aplinkos apsauga besirūpinančioms institucijoms ir vietos gyventojams galvos skausmą kelianti ekologinė bomba iki šiol buvo tik stabilizuota, bet ne visiškai eliminuota, o problemas atliekų tvarkymo sektoriuje išryškinęs atvejis sukėlė nemažai diskusijų, kas ir už kokias lėšas privalo sutvarkyti nelegaliai ir atsainiai dabar jau bankrutuojančio tvarkytojo – bendrovės „Jukneda“ – žmonių pašonėje sandėliuotas pavojingąsias atliekas.
„Įstatymuose numatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo privalo ne formaliai, o praktiškai vykdyti reikalavimus tinkamai sutvarkyti turimas atliekas. Įmonės turi ne paprasčiausiai atsikratyti atliekomis perduodamos jas abejotiniems tvarkytojams, bet vadovautis atsakingumo principu, įsitikinti, kad atliekos iš tiesų galiausiai yra sutvarkomos pagal teisės aktų normas. Šiuo atveju įmonės padarė ne viską, kad užtikrintų tinkamą savo atliekų sutvarkymą, perdavė jas tarpininkui – įmonei „Jukneda“, neišsiaiškinusios, kada ir kokiu būdu atliekos bus galutinai sutvarkytos“, – sako Kauno RAAD direktoriaus pavaduotojas Drąsutis Štuopis.
Anot jo, tai yra pakankamas pagrindas įpareigoti atliekas abejotinam tvarkytojui perdavusias įmones išspręsti susidariusią situaciją bei pasirūpinti tinkamu neteisėtai Eigirgalos kaime sandėliuotų pavojingųjų atliekų išvežimu iš teritorijos ir sutvarkymu.
Tai, jog toks sprendimas yra racionalus ir teisiškai pagrįstas, sutinka ir advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“ advokatas Tomas Šliogeris. Pasak jo, praktikoje vis dažnesni atvejai, kai dėl neatidaus tvarkytojo pasirinkimo už atliekų „sutvarkymą“ jų turėtojams tenka mokėti dukart.
„Atliekų turinti įmonė, pagal atliekų tvarkymo įstatymą ir ES teisės aktus bei teismo praktiką, atliekas turi arba sutvarkyti pati, arba perduoti tai darančiai įmonei. Paprastai pasirenkamas antrasis variantas, tačiau ne visuomet sutartys sudaromos su patikimais rangovais. Tokiais atvejais aplinkosaugos institucijos gali įpareigoti įmonę pasiimti atgal atliekas iš tokio atliekų tvarkytojo, kuris jas priėmė neturėdamas teisės jų tvarkyti arba tokią teisę turėdamas atliekų nesutvarkė ir bankrutavo“, – sako T. Šliogeris.
Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) vadovas Giedrius Mikulskas sveikina kontroliuojančių institucijų priimtą sprendimą ir sako, kad tokios praktikos, kai atsakomybė dėl atliekų likimo krinta ir ant jų savininko pečių, prisideda prie didesnio skaidrumo atliekų tvarkytojų rinkoje ir skatina atliekų turėtojus daug rimčiau žiūrėti į savo pareigas tinkamai sutvarkyti turimas atliekas.
„Viena iš didžiausių problemų atliekų tvarkymo sektoriuje šiandien yra ta, kad dažnai atliekų turėtojai žiūri tik į jų sutvarkymo kaštus ir rinkdamiesi atliekų tvarkytojus vadovaujasi vieninteliu kriterijumi – kaina. Savo ruožtu neskaidriai ar neteisėtai veikiantys tvarkytojai turi galimybę pasiūlyti labai žemas kainas, nes realiai atliekų sutvarkyti jie net neketina – dažnai tiesiog palieka jas be priežiūros nelegaliuose sandėliuose, kaip kad nutiko Eigirgalos atveju. Tokiu būdu atliekų turinčios įmonės jomis atsikrato žemiausiais kaštais ir tarsi nusimeta atsakomybę nuo savęs, o tuo metu pinigus susirinkę, bet atliekų nesutvarkę, „tvarkytojai“ savo veiksmais kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai bei kenkia sąžiningai veikiantiems ir pagrįstą kainodarą taikantiems atliekų tvarkymo rinkos dalyviams“, – sako G. Mikulskas.
Aplinkosaugininkai nelegalų įmonės „Jukneda“ sandėlį Eigirgalos kaime aptiko praėjusių metų pavasarį, o rugpjūtį paskelbė teritorijoje esant ekstremalią situaciją. Nustatyta, kad teritorijos užterštumas sunkiaisiais metalais (alavu, cinku, švinu, variu) stipriai viršija leistinas normas, kai kuriais atvejais – beveik 100 kartų. Netoliese ekologinės katastrofos vietos yra įsikūręs vaikų darželis ir kitos įstaigos.
Pirminiams ekologinės katastrofos likvidavimo darbams Aplinkos ministerija skyrė 50 tūkst. eurų, tačiau jų pakako tik situacijai suvaldyti. Teritorijoje vis dar laikoma keli šimtai tonų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų. Jų sutvarkymas gali kainuoti apie 0,5 milijonų eurų.
