Buvusiuose „Pienocentro“ rūmuose, netoli Laisvės alėjos fontano, ketvirtadienį atidaryta Tarpukario Lietuvos reklamos ekspozicija. Daugiau kaip 500 reklamų, skaičiuojančių ir septyniasdešimt metų, gali apžiūrėti kiekvienas norintysis.
Klientų ieškodavo laikraščiuose
Parodos organizatorius Ramūnas Minkevičius atskleidė savo kolekcijoje turintis daugiau kaip 2 tūkst. reklamų, raginančių įsigyti higienos, kosmetikos, tabako prekių, radijo aparatų ar kviečiančių pasinaudoti viešbučių paslaugomis, užsisakyti laisvalaikio pramogų. Pasak jo, bene populiariausiai tuomet reklamuotas tabakas, jį, žvelgdami iš reklamų, skatindavę pirkti net vaikai.
Dažniausiai reklamos būdavo nespalvoti skelbimai periodiniuose leidiniuose, neretai jos atkeliaudavo iš užsienio kartu su reklamuojamais produktais. Kiti kanalai: radijas, plakatai – reklamai naudoti mažai.
Visuomenė buvo drąsesnė
R. Minkevičiaus teigimu, Tarpukario Lietuvos visuomenė, sprendžiant iš reklamų, buvo žymiai drąsesnė ir atviresnė nei dabar, nebijota girtis, kad esi pats geriausias.
„Tas lietuviškas kuklumas, apie kurį visi taip šneka, matyt bus atsiradęs po sovietmečio”, – svarstė R. Minkevičius.
Naudojo humorą
Pašnekovas pastebėjo, kad anuomet buvo ir itin žaismingų, su polėkiu bei tiesmukų reklamų: „Tarkim, vienoje reklamuojant dantų pastą – vaizduojamas kaulą dantimis kramtantis žmogus”, – sakė R. Minkevičius. Jis pastebėjo, kad reklamuotojai turėjo gerą humoro jausmą, buvo pozityvūs – apie 70 proc. žmonių reklamose – šypsosi.
Reklamos agentūrų Tarpukariu dar nebuvo, tad daugiausiai jas kurdavo dailininkai, vienas tokių profesionalų – Jonas Juozas Burba, jis taip pat atskirai publikuodavo straipsnius apie reklamą, solidžiame to meto žurnale „Prekyba”.
Dėmesys higienai
„Ne! Svečiuose niekas nešukuoja plaukų. Tas yra negražu. Čia padeda neriebalinė plaukų tepimo priemonė „X” – nematomas plaukų tinklelis. Su juo atkakliausieji plaukai pavirs puikiausia šukuosena visai dienai”, – bylojama reklamoje, vaizduojančioje garbanas besišukuojantį džentelmeną.
Kita reklama, kurioje nupiešta daili, veidą lytinti mergina, teigia: „Brangioji Gražina, tu, greičiausiai, jau susižavėjai šiuo gražiu veidu? Labai galimas dalykas, kad tavo širdį jau kutena pavydo velniūkštis, tik žinoma, be jokio reikalo. Tiesa, gražus nori būti kiekvienas, ypač tai rūpi mums, moterims. Vyrai valdo pasaulį, o moterys savo grožiu – vyrus ir tuo pačiu pasaulį. Bet nevaidinkime tragedijų. Šiandien būti gražia nebėra jokia mįslė. Jei šis veidelis Tave žavi, tai tik todėl, kad jis buvo ir yra kas dieną Beraro tualetiniu muilu „Kipras Petrauskas” prausiamas. Tavo Toni”, – sakoma leidinyje „Jaunoji karta” 1938 m. (nr. 30) išspausdintoje reklamoje.
O norintiems būti ne tik gražiems, bet ir jauniems, rekomenduota įsigyti „Jaunystės muilą”: „Vartodami šį muilą jūs būsite nuolat jauni, sveiki ir gražūs. Neužmirškite laiku nusipirkti jūsų šmotą.”
Ekspozicijoje – autentiškas redaktoriaus kabinetas
Apžiūrinėjant reklamas, kviečiama užsukti į tikrą to meto laikraščio redaktoriaus kabinetą. „Reklama daugiausiai spausdinta laikraštyje, o jo vadovas – redaktorius, tad norėta lankytojams padėti dar geriau įsijausti į to meto dvasią, todėl eksponuojamas tikras redaktoriaus kabinetas”, – sakė R. Minkevičius.
Pasak jo, buvę „Pienocentro“ rūmai – tarpukario architektūros pastatas, parodai pasirinktas neatsitiktinai, jis yra įtrauktas į Europos paveldo ženklo sąrašą. Parodoje galima pavartyti ir to meto žurnalus.
Ekspozicija veiks iki rugpjūčio 18 dienos.