Portalas „Kas vyksta Kaune“ pristato straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną tarpukariu spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 15-ąją 1932 metais „Lietuvos žiniose” pasirodė tekstas apie svarbius Kauno pilies kasinėjimus.
„Ką rodo pilies griuvėsiai. – Rado 9 griaučius. – Įdomios senovės liekanos. – Pilį lanko daug žmonių.
Šių metų gegužės 11 d. buvo pradėti Kauno pilies kasinėjimo darbai. Darbus buvo norėta dėl lėšų stokos liepos 11 d. laikinai sustabdyti, bet jie dabar nutarta pamažu vėl tęsti toliau. Darbus veda prof. E. Volteris, o jam bendradarbiauja architektai prof. Songaila ir prof. Šimkus. Taip pat prisideda valst. Archeologijos komisija ir anatomijos institutas. Artimieji prof. E. Volterio sandarbininkai yra p. D. Urbas ir p. V. Poliakovas, kurie su keliais darbininkais atlieka būtinuosius kasimo ir kitus su jais susijusius darbus.
Šių kasinėjimų tikslas yra išaiškinti kuriose aplinkybėse ir kuriais būdais pastatyta pirmojo perijodo arba senoji pilis, nustatyti, kuriuo metu ji buvo sugriauta, taip pat ištirti antrojo perijodo pilis, pilies statybos medžiagos, statymo būdai ir kokiais strateginiais sumetimais ji buvo pastatyta. Manoma, kad pirmoji (senoji) pilis buvo pastatyta dar Gedimino 14 amžiaus pradžioj, o paskum ant jos buvo pastatyta nauja pilis jau 14 amžiaus antrojoje pusėje.
Radiniai
Pirmoj eilėj tenka pažymėti vilyčių galus. Jie yra išslinkę iš 14 amžiaus. Jų yra dviejų tipų. Pirmojo tipo vilyčių galai yra keturkampiai, viršūnė primena taisyklingą piramidę, ilgio turi 4-6 cm., storio per vidurį 1-1,5 cm. Antrojo tipo yra plokščios, piūvy turi sombą (anos kvadratą), be to, su dviem aštriais kraštais. Pirmojo tipo vilyčių galų randama tik Veliuonos piliakalny ir kitur panemunėmis, kur ėjo karai su kryžiuočiais, o antrojo tipo prototipą – tik Apuolės piliakalnio senienose.
Be vilyčių, nemažai rasta kitokių gelžgalių, kurių reikšmė ir paskyrimas dar tiriami ir kol kas nesidavė išaiškinti. Iškasenose rasta taip pat keli sienoms ir langams daužyti, taip pat mūro sienoms laužyti pabūklai, jų tarpe vienas taranas. Toliau eina įvairūs keramikos dirbiniai: koklis, puodų šukės ir k. Koklio rasta labai daug ir įvairiam grunto gilume. Keramikos dirbiniai, reikia pasakyti, gan gražiai stilizuoti, papuošti ornamentais, į kurių pamatą paimti gėlių motyvai ir žmogaus veidas. Jų amžius ir paskyrimas dar galutinai nenustatyti. Iš puodų šukių daug yra beverčių, bet nemaža taip pat labai vertingi. Kai kurios iš jų išlikusios dar iš 14 amžiaus. Taigi tose vietose jau tais laikais lietuviai puodus vartojo.
Taip pat rastos kelios akmeninės bombos, panašios į rutulį. Jų tose apylinkėse žmonės rasdavo dar prieš karą. Manoma, kad jų vienos buvo vartojamos mėtyti iš katapultų, o kitos – šaudyti iš tam tikro kalibro armotų. Šitie radiniai yra daugiausia susiję su tuo laiku, kai pilis dar turėjo strateginę reikšmę.
Tolesni kasinėjimai parodė, kad vėliausiu laiku pily kas norėjo, tas ir šeimininkavo. Iš 14 amžiaus laikų yra dar išsilikusių ir laidojimo vietų. Tai rodo iškasami griaučiai ir kitos liekanos. Tokių griaučių 1930 m. buvo iškasti 2, šiemet net 9. Paskutiniai buvo surasti liepos 14 d. Kieno jie buvo, sunku nustatyti. Dabar juos tyrinėja anatomijos institutas. Iš įkasimo ir laidojimo gilumo, taip pat kaulų išsilaikymo galima spėti, kad jų daugumas bus 16-17 a. Kai kurie griaučiai vėlesnių laikų gyventojų buvo paliesti ir sugriauti. Prie kai kurių yra sugriauti. Prie kai kurių yra dar gražiai išgulėjusių grabo liekanų. Kūnai buvo suguldyti paukštininkai, kairė ranka buvo padėta ant krūtinės, o dešinė ištiesta ant kojų.
Tais kasinėjimais ir žmonės gana domisi. Tai rodo gausus ekskursijų ir šiaip pavienių lankytojų skaičius. Daugiausia atvyksta gimnazijų mokinių ekskursijų, be jų, buvo dar keletas seminarijų. Ž. Ū. Mokyklų ir 2 pradžios mokyklų mokytojų. Taip pat apsilankė ir užsienio svečių, jų tarpe buvo Tulūzos un-to žymus archeologijos profesorius su žmona. Karaliaučiaus „Prusia“ mnuziejaus konservatorius dr. Engelis, du čekų archeologai, monsini. Arata, švietimo ministeris ir šiaip nemaža archeologiniais iškastiniais susidomėjusių žymesnių kauniečių.
Kasinėjimą finansuoja Kauno m. savivaldybė, darbus prižiūri miesto muziejus. Jei būtų lėšų, tai visos pilies kasinėjimas normaliomis sąlygomis užtruktų kelerius metus.“
