Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį apsisprendė grąžinti Seimui Darbo kodeksą.
Seimo Statutas numato, kad prezidentei vetavus teisės aktą, apie tai pranešama artimiausiame Seimo posėdyje. Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas turi spręsti:
1. ar svarstyti įstatymą iš naujo (klausimas eina į komitetą),
2. ar laikyti nepriimtu (pasibaigia bet koks svarstymas).
Jei Seimas nusprendžia svarstyti įstatymą iš naujo, klausimas patenka į komitetą ir vėliau posėdyje balsuojama:
1. ar priimti visą įstatymą be pakeitimų (prezidento veto atmetamas, reikia bent 71 balso „už“),
2. ar pritarti prezidento pataisoms ir pasiūlymams (prezidento veto priimamas, reikia daugiau nei pusės dalyvaujančiųjų balsų „už“).
Darbo kodeksui pritarė darbdaviai ir investuotojai, tarp jų ir Investuotojų forumas, tačiau profesinės sąjungos pabrėžė, kad naujasis teisės aktas įtvirtina darbuotojų nesaugumą.
Teisės aktas numatė trumpesnius įspėjamuosius terminus atleidžiant darbuotoją nesant jo kaltės (0,5-1 mėn.), mažesnes išeitines kompensacijas (0,5-2 mėn.), taip pat įtvirtino „greitąjį“ atleidimą, kai darbuotojas atleidžiamas įspėjus prieš 3 darbo dienas, bet išmokėjus 6 mėnesių išeitinę kompensaciją.
Nerimą darbuotojų profesinėms sąjungoms kėlė ir nenustatytos apimties darbo sutartys, vadinamosios „tuščios“ sutartys, kurių minimali darbo trukmė per mėnesį – 8 valandos, nors gali būti ir daugiau. Šios sutartys kėlė nerimo dėl darbuotojų draustumo ligos ir motinystės, taip pat pensijų socialiniu draudimu. Jei tokie darbuotojai negauna minimalios algos, nuo kurios mokami draudimo mokesčiai, jie negali prašyti išmokų, nes neturi sukaupto socialinio draudimo stažo.
Darbo kodeksas leido laisviau sudaryti terminuotas darbo sutartis neterminuotam darbui, tačiau jei terminuotos sutartys sudaromos paeiliui tai pačiai funkcijai, bendra maksimali trukmė turi būti dveji metai, jei skirtingoms funkcijoms – bendra trukmė gali siekti penkerius metus.
Darbuotojams tai nepalanku dėl nuolatinės grėsmės, kad terminas pasibaigs ir darbuotojas bus atleistas. Atleidžiant darbuotoją pagal terminuotą darbo sutartį, jei santykiai tęsiasi ilgiau nei 2 metus, jam sumokama 1 mėnesio išeitinės išmoka. Taigi darbdaviui sudaryti terminuotas sutartis nuolatiniam darbui patogiau, nors tam yra apribojimai – terminuotų sutarčių nuolatiniam darbams viena sdarbdavys negali turėti daugiau nei 20 proc.
Darbdaviai teigė, kad darbo santykių liberalizavimas yra būtina sąlyga ekonomikos augimui, naujų darbo vietų kūrimui, mat kai atleisti darbuotojus sunku, verslininkai ilgai dvejoja ir dėl naujų darbuotojų priėmimo.
Daugiau skaitykite čia
