Pirmadienį į Kauno Rotušės aikštę 37-erių metų žiguliuku atriedėjo keturi Baltijos keliu keliaujantys jaunuoliai: Ignas Kamarauskas, Naglis Jonas Kazlauskas, Kasparas Alejūnas ir Antanas Katilauskas.
[galerija kiek=”12″]
Tai devynias dienas trunkančios akcijos „Misija: Baltijos kelias” dalis.
Žigulys iš 1989-ųjų Baltijos kelio
Kelionės tikslas – su senu žiguliu aplankyti Baltijos kelio šalis bei surinkti rekordinį kiekį parašų ant automobilio. Taip siekta paminėti Baltijos kelio 27-ąsias metines, švęsti laisvę, parodyti patriotiškumą ir po abitūros egzaminų pakeliauti senu šeštos kartos žiguliuku: „Lada 21061″. Pasak organizatorių, techninę apžiūrą žigulys atliko labai lengvai, nes šeimininko buvo gerai prižiūrėtas ir saugotas.
Idėja kilusi, kai sausį N. J. Kazlauskas susipažino su I. Kamarausku. „Kartą Ignas užsiminė, kad senelio garaže stovi nenaudojamas žigulys, su kuriuo senelis dalyvavo Baltijos kely. Pamanėme, kad po egzaminų būtų smagu prikelti žigulį antram gyvenimui ir pakeliauti”, – pasakojo N. J. Kazlauskas.
Pats I. Kamarauskas tikino, kad senelis Juozas žigulį garaže laikė jau gerus 10 metų, sergėjo – laikė ant kaladžių ir naudojo tik išskirtinėmis progomis ar iš miško malkų parsivežti, o išgirdęs apie anūko idėją – labai palaikė.
„Senelis itin drąsino vykti į kelionę, davė patarimų, kaip šia mašina važiuoti, kad ilgiau tarnautų. Buvo garbė ja keliauti, juk senelis Juozas su šia mašina atvyko dalyvauti Baltijos kelio akcijoje su visa šeima, stovėjo atkarpoje tarp Ukmergės ir Panevėžio”, – pasididžiuodamas dėstė I. Kamarauskas.
Vaikinai pasakojo, kad kelionės metu miegoti žigulyje neteko: „Buvo ankštoka, juk nesame žemi, aukščiausio ūgis – 2,05 m, o vieną atkarpą važiavome sulipę net septyniese (!), tad teko kiek „susilankstyti”, kad sutilptume”, – šypsodamasis kelionės niuansus dėstė I. Kamarauskas ir pridūrė: „Dabar įsėdę į įprastą automobilį, jaučiamės, kaip erdvėlaivyje.”
Automobilyje su keturiais vaikinais dar gabenta filmavimo įranga, kelionės daiktai, viso dar apie 400 kg.
Iš Klaipėdos į Kauną vaikinai traukė 120 km/val. greičiu. „Kaip pakrautas 400 kg ir dar pridėjus keturių vaikinų svorį – automobilis judėjo tikrai neblogai”, – sakė I. Kamarauskas.
Aplankė Baltijos kelio šalis
Birželio 26 d. prasidėjusi kelionė šiandien, po apsilankymo Kaune, baigsis Vilniuje. Startavę sostinėje, keliautojai patraukė į Latviją (Rygą) Estiją (Taliną, Saremo salas, Tartu), tuomet grįžo į Lietuvą: užsuko į Palangą, Klaipėdą, Nidą, šiandien lankosi Kaune ir grįš į Vilnių. Finalinis paminėjimas vyks liepos 6 d. Lietuvos moksleivių Dainų šventės Vilniuje metu.
Trys iš keturių keliautojų šįmet baigė mokyklą, vienas – Naglis, dar tebesimoko, lemtingais 1989-aisiais jie net nebuvo gimę, tačiau istorines dienas tikina gerai žinantys iš tėvų ir senelių pasakojimų.
„Žmonių vienybė ir nuožmus noras išsaugoti laisvę buvo pagrindinis raktas į tai, ką turime dabar. Tai bylojo ne tik apie stiprų brolybės jausmą, vieningą laisvės troškimą, bet kartu tapo stipriu postūmiu naujoms politinėms permainoms, kurios lėmė Baltijos šalių nepriklausomybę”, – sakė akcijos rengėjai.
Baltijos kelias vyko 1989 metų rugpjūčio 23 d., minint 50 metų nuo Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymo, lėmusio Baltijos šalių okupaciją. Tuomet apie 2 mln. žmonių rankomis susikibę nuo Vilniaus iki Talino, išreiškė solidarumą. Gyva grandinė sudarė apie 650 km ilgį ir buvo matoma iš kosmoso.
Pasak N. J. Kazlausko, Baltijos kelias XXI-ajame amžiuje būtų jau kitoks: „Labai suglobalėjome, nebeturime lietuvių, latvių, estų tautų grynumo, esame mišresni, tad Baltijos kelias šiandien būtų žymiai įvairiautautiškesnis”, – teigė N. J. Kazlauskas.
Sudomino užsieniečius
Akcijos rengėjai džiaugiasi, kad patriotine idėja susidomėjo tomis dienomis į Baltijos šalis iš įvairiausių pasaulio kampelių atvykę žmonės: Šiaurės ir Pietų Amerikos, Singapūro, Kinijos, Australijos, Naujosios Zelandijos. Jie ant žigulio uždėjo apie pusę visų parašų. Linkėta sėkmės, energijos, gero kelio bei branginti laisvę, už kurią taip stipriai kovojo jų tėvai.
N. J. Kazlauskas atskleidė, kad iš pradžių planuota siekti Gineso rekordo – surinkti daugiausiai parašų ant automobilio pasaulyje – apie 20 tūkst., tačiau jų daugėjo taip sparčiai, kad netrukus automobilis jau juodavo nuo parašų, o jų tebuvo surinkta 4-5tūkst., norinčiųjų pasirašyti daugėjo, o vietos jau nebeliko, tad rekordo siekimo idėjos buvo atsisakyta.
Šioje kelionėje žigulys nukeliavo apie 3 tūkst. kilometrų, sugedęs buvo aštuonis kartus. Rengėjai, po akcijos planuoja automobiliu važinėti toliau, galbūt surengs ir parašų ekspoziciją. Apie visą devynių dienų kelionę rengiamas dokumentinis filmas, jo premjera numatoma rugpjūčio 23 d., minint Baltijos kelio metines.
