Seimas po pusmečio svarstymų antradienį priėmė daug ginčų sukėlusį naują Darbo kodeksą, kuris, jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, įsigalios nuo 2017 metų pradžios.
Už naują Darbo kodekso redakciją balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 12, o susilaikė 14 parlamentarų.
Naujasis Darbo kodeksas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio paketų, kuriuo siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą.
Darbo kodeksas pirmiausia supaprastino darbuotojų atleidimą ir sumažino išeitines išmokas. Seimas leido darbdaviams darbuotoją atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, išmokant pusės metų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, vienoje vietoje dirbusiam vienerius ar daugiau metų žmogui bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių, o iki metų – pusės darbo užmokesčio išmoka. Be to, jis turės būti įspėjamas atitinkamai prieš vieną mėnesį ir dvi savaites.
Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai, trigubinami – jei lieka mažiau kaip dveji metai bei neįgaliesiems.
Kodeksas numato, kad nuo 2017-ųjų bus galima dirbti ne daugiau kaip 180 valandų viršvalandžių per metus – 60 valandų daugiau nei dabar, tačiau kolektyvinėje sutartyje galėtų būti susitarta dėl ilgesnės jų trukmės. Už viršvalandžius darbdavys atsiskaitytų arba pinigais, arba atostogomis, ko dabar nėra.
Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta galimybė sudaryti neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis .
Terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui leista sudaryti ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje. Tokių sutarčių negalės būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sutarčių.
Darbdaviai, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais, privalės mokėti trijų mėnesių vidutinio atlyginimo netesybas.
Kasmetinės darbuotojų atostogos bus skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar. Nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas – jei dirbama šešias dienas. Dabar jos trunka 28 kalendorines dienas.
Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje papildomos kasmetinės atostogos bus suteikiamos tik tada, jeigu dėl to bus susitarta kolektyvinėje sutartyje.
Seimas nusprendė, kad šalies įmonėse išliks darbo tarybos. Jos darbdavio iniciatyva privalės būti sudarytos, kai vidutinis įmonės darbuotojų skaičius bus dvidešimt ir daugiau.
Darbo sutartys su įmonių profesinių sąjungų tarybų ir valdybų nariais galės būti nutrauktos ir vykstant darbo ginčams. Darbo sutartis negalėtų būti nutraukta tik su profesinės sąjungos valdybų ir tarybų vadovais ir darbuotojų patikėtiniais.
Trišalė taryba bus sudaroma Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 15 narių: po lygiai iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų, Vyriausybės atstovų. Trišalės tarybos atstovas negalės eiti pareigų daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.
Vyriausybės tikisi, kad naujasis Darbo kodeksas ir įstatymai dėl „Sodros“ reformos įsigalios nuo 2017 metų.
