Seimas pradėjo diskusijas, kaip mokėti išeitines išmokas darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams, vienoje darbovietėje dirbusiems penkerius ir daugiau metų.
Už tai, kad Seimas svarstytų Garantijų darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektą, balsavo 90 Seimo narių, o susilaikė 10. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį šioms trijų parlamentarų pataisoms nepritarė.
Parlamentarai nutarė projektą, kurį pateikė valdančiųjų frakcijų vadovai „darbietis“ Kęstutis Daukšys, „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius ir socialdemokratė Irena Šiaulienė, svarstyti skubiai, nes be jo negalės priimti naujojo Darbo kodekso.
Tuo metu opozicija tuo pasipiktino.
„Nei Vyriausybėje svarstytas (projektas – BNS), nei Trišalėje taryboje“, – piktinosi konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Pagal siūlomą projektą, atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos, 10-20 metų – dviejų, daugiau negu 20 metų – trijų atlyginimų dydžio išmokos.
Tačiau parlamentarai siūlo tokioms išmokoms nustatyti lubas – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka negalėtų viršyti dviejų minimalių mėnesio algų (nuo liepos – 380 eurų). Dirbusiems 5-10 metų, ji siektų dvi MMA (760 eurų), 10-20 metų – keturias MMA (1520 eurų), o ilgiau nei 20 metų – šešias MMA (2280 eurų).
Tokia išmoka būtų mokama, jeigu per tris mėnesius po atleidimo žmogus nepasirašytų naujos darbo sutarties, be to, jis pačiu metu galėtų gauti ir bedarbio pašalpą. Ši tvarka negaliotų atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų bei Lietuvos banko. Jiems išmokas mokėtų darbdavys.
Išmokos nebūtų mokamos ir tuomet, kai darbdavys darbuotoją atleis per tris dienas ir išmokės išeitinę išmoką.
