Edukologų teigimu, šių dienų švietimo problemos susidarė, nes daugelį metų bijota imtis ryžtingų sprendimų: Lietuvos švietimo sistemai, kaip ir daugeliui Lietuvos visuomenės sričių, būtina atsinaujinti.
[galerija kiek=”4″]
Pirmiausia svarbu atstatyti pasitikėjimą mokytoju ir pagarbą sudėtingai ir žmogaus gyvenimo sėkmei reikšmingai pedagogo profesijai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokytojus rengiančioms studijoms. Jos turėtų atspindėti naujosios kartos reikmes, suteikti kokybišką profesionalo išsilavinimą ir – svarbiausia – sugrąžinti supratimą, kad mokytojas yra prestižinė, aukštos kvalifikacijos reikalaujanti profesija.
Mokytojavimas šiandien dažnai laikomas gana eiliniu užsiėmimu, nereikalaujančiu išskirtinio pasirengimo, manoma, kad mokytojai yra technikai, amatininkai ar klientų aptarnautojai. Švietimo, kaip visuomenės instituto, įskaitant ir mokytojų rengimą, prioritetizavimas padėtų atstatyti ne tik mokytojo profesijos prestižą, tačiau paspartintų ir šalies žengimą į išsivysčiusių demokratinių valstybių bendruomenę.
Šių idėjų vedini neseniai universitetų susijungimo procesą pradėję Lietuvos edukologijos (LEU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų mokslininkai parengė ir pateikė Lietuvos švietimo bendruomenei svarstyti Pedagogų rengimo koncepcijos projektą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, apsilankę Lietuvoje, parengė ataskaitą, kurioje pažymėjo, jog mūsų šalyje rengiantis būti mokytojais daugiausia dėmesio skiriama dalyko žinių įgijimui ir mokomųjų programų turiniui. Ataskaitos autorių, tarptautinių švietimo ekspertų nuomone, Lietuvos pedagogikos studijose stinga dėmesio pačiam mokymosi procesui bei dalyko didaktikai – tai yra, būsimi mokytojai negauna pakankamai žinių apie mokymo tikslus, organizavimą, metodiką, viską, kas labai reikalinga nuolat besikeičiančiam mokyklų kontekstui. Šis stygius akcentuojamas ir VDU bei LEU parengtame projekte.
Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto dekanės docentės dr. Alvyros Galkienės nuomone, ateities mokytojai turi turėti platesnį išsilavinimą, jiems trūksta ne dalykinių žinių, o bendrųjų pedagogo profesinių kompetencijų. Šiandien mokytojas turi gebėti sukurti sėkmingo mokymosi aplinką kiekvienam mokiniui: atpažinti individualius mokinio ugdymosi poreikius, užbėgti galimai nesėkmei už akių, ugdyti iniciatyvų, verslų, daugiakultūrėje visuomenėje veikiantį žmogų. Daugybės mokslinių tyrimų išvados rodo, kad mokytojas profesionalas pirmiausia kuria ugdymosi veiklai palankią pedagoginę sąveiką ir tik tada palydi vaiką žinių labirintais.
Viena iš priežasčių, kodėl suteikiamas išsilavinimas yra nepakankamas, yra per trumpa pedagoginių studijų trukmė – pasak mokslininkų, ketverių metų neužtenka, norint išugdyti gerą dalyko specialistą ir suteikti pedagogines, psichologines, valdymo kompetencijas, moksliniams tyrimams reikalingas žinias ir gebėjimus. Siūloma įvesti penkerius metus trunkančias vientisąsias studijas, kurių pabaigoje suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis.
„Net 17 Europos valstybių, tarp jų Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Čekija ir kitos pažangiai mąstančios šalys reikalauja magistro laipsnio norintiems tapti mokytojais. Europinė tendencija trumpinti studijas visiškai negalioja šioje srityje – priešingai, parengimo laikas ilginamas“, – teigia Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) docentė dr. Emilija Sakadolskienė, Pedagogų rengimo koncepcijos projekto bendraautorė.
VDU ir LEU mokslininkai siūlo ne tik vientisųjų, t. y. penkerių metų studijų modelį, bet ir skatina tobulinti alternatyvų nuoseklųjį modelį, kai mokytojo kvalifikacija įgyjama po bakalauro studijų. Šiandien nuosekliųjų studijų trukmė yra vienerių metų 60 kreditų studijos, iš kurių pusė kreditų skirta praktikai, o likusiems pedagogikos, psichologijos, didaktikų, specialiojo ugdymo, pedagoginių tyrimų dalykams lieka vos 30 kreditų. Ekspertų nuomone, nuosekliojo modelio pedagoginės studijos turėtų būti dvejų metų (120 kreditų) apimties – tokie sprendimai dabar priimti jau ne vienoje Europos šalyje. Nepasiteisinus trumposioms pedagogų rengimo studijoms, Airijoje, Prancūzijoje, Islandijoje toks žingsnis jau žengtas – ten profesinės pedagoginės studijos padidintos iki 120 kreditų.
Atsižvelgdami į tyrimų duomenis, kurie rodo sudėtingus įsitraukimo į pedagogo profesinę veiklą baigus studijas rezultatus, naujosios koncepcijos autoriai siūlo įvesti podiplominę stažuotę pedagogikos studijas baigusiems ir pirmuosius metus dirbantiems mokytojams. Dėl minėtų priežasčių tokią praktiką turi du trečdaliai Europos valstybių. Sėkmingai įvertinta podiplominė stažuotė turėtų suteikti mokytojui aukštesnį profesinės kvalifikacijos laipsnį ir didesnį darbo užmokestį.
Be kitų dalykų, Pedagogų rengimo koncepcijos pagrindime taip pat pabrėžiama, kad mokytojų, kaip ir bet kurios kitos profesijos, rengimas turi būti pagrįstas moksliniais tyrimais – trūksta stiprių mokytojų rengimo tyrimų centrų, kompetencijos centrų, kuriuose būtų kuriamas modernizuotas inovacijomis grindžiamas ugdymo turinys. Taip pat stinga ir inovatyvių metodų bei metodikos laboratorijų, kuriose studentai galėtų įgyti naujų įgūdžių per praktinę ir savarankišką veiklą.
„Kokybės kartelė turi būti žymiai aukštesnė – į mokyklas turi ateiti plataus išsilavinimo eruditai, kvalifikuoti mokytojai, turintys daugiakalbystės žinių, tarptautiški, gebantys dirbti įvairiakultūrėse grupėse. Įsteigęs bendrą iniciatyvą su UNESCO,VDU jau žengia link globalaus mokytojo rengimo, link suvokimo, kad tai garbinga visuomenės kūrimo profesija, investicija į vaikus“, – paaiškina viena iš VDU ir LEU projekto rengėjų, VDU Edukologijos katedros docentė dr. Lina Kaminskienė. Prieš savaitę VDU ir UNESCO Tarptautinis švietimo biuras pasirašė sutartį, kuria įtvirtino bendradarbiavimą sprendžiant švietimo problemas, tarp jų – ir pedagogų rengime.
Žinoma, mokslininkai pripažįsta, kad kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, patrauklumą, jos finansinės perspektyvos taip pat labai svarbios. „Profesija niekada nebus prestižinė, jei ji nėra gerai apmokama ir jei lengva į tą profesiją pakliūti. Turime kalbėti ne tik apie kokybę, bet ir užmokestį, kad jaunuoliai matytų tai kaip puikią karjerą, pakankamai finansiškai garantuotą darbą. Tam turi būti numatytos lėšos, skatinančios stipendijos, parama, kuri leistų pritraukti talentingiausius“, – paaiškina L. Kaminskienė.
„Mokyklose gimsta per mažai naujovių, daug ką perimame iš užsienio. Manau, kad mokyklose reikia formuoti inovacijų kultūrą, kurti naujas metodikas, skirti daugiau dėmesio kiekvieno vaiko individualumui ir suteikti atitinkamus gebėjimus mokytojams – apie tai kalba viso pasaulio tyrėjai“, – sako VDU Edukologijos katedros docentė dr. Lina Kaminskienė.
„Švietimo sferos finansavimas yra apgailėtinas, palyginus su kitomis Europos šalimis. Sprendimai nepakankamai sistemingi, nepagrįsti duomenimis ir tyrimais. Galima aiškinti, kad tam nėra lėšų, bet, kita vertus, ar mes išgalime toliau gyventi reikiamai neinvestavę į ateitį? Neveiklumo padarinių kaštai dar didesni“, – apibendrina LEU ir VDU mokslininkai.
VDU ir LEU jungimasis numatomas iki 2019 metų. Balandžio mėnesį universitetų jungimuisi jau pritarė LR Vyriausybė, o gegužės 25 d. – ir LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Konsolidaciją taip pat palankiai įvertino abiejų universitetų Tarybos ir Senatai.
Šios iniciatyvos įgyvendinimas atvertų galimybes ugdyti naujos kartos mokytojus, remiantis geriausiomis tarptautinėmis praktikomis, užtikrintų kokybišką pedagogų rengimą bei prisidėtų prie šios profesijos socialinio prestižo kėlimo.
