Ant pastatytų „Lidl“ parduotuvių skirtinguose Lietuvos miestuose jau pakabintos iškabos, kai kur jau net valomi langai, nuolat automobilių užpildytos automobilių aikštelės, tačiau tikroji „Lidl“ parduotuvių atidarymo diena vis dar slepiama nuo gyventojų. Dar iki parduotuvės atvėrimo pirkėjams portalas DELFI susitiko su „Lidl“ Lietuva valdyba, kuri pasakoja apie prekybos tinklo planus ir sunkumus žengiant į naują rinką.
[galerija kiek=””]
„Lidl“ valdyboje – tarptautinė komanda. Iš penkių valdybos narių – vos vienas lietuvis, kiti – prieš daugiau ar mažiau porą metų į Lietuvą persikraustę užsieniečiai: generalinis direktorius Radostinas Roussevas-Peine, dirbęs Bulgarijoje, Vokietijoje ir Kroatijoje, pirkimų tarnybos vadovas Wojciechas Grohnas, 13 metų dirbęs Lenkijoje, Hakobas Josefssonas, administracijos tarnybos vadovas iš Švedijos, Matusas Galas, vykdomasis direktorius, atvykęs iš Slovakijos. Lietuviui Mariui Kybartui valdyboje tekęs centrinės tarnybos vadovo vaidmuo.
Nors apie „Lidl“ parduotuvių veiklos pradžią gandai sklando jau kelis mėnesius, valdybos nariai praneša, jau tuoj gyventojai, gyvenantys netoli naujai atsidarysiančių „Lidl“ parduotuvių, savo pašto dėžutėse gaus reklaminius leidinius apie naujų parduotuvių veiklos pradžią.
Apie tai ir kodėl tik po 14 metų planų įžengti į Lietuvą „Lidl“ pagaliau pravers duris portalas DELFI kalba su „Lidl Lietuva“ valdybos nariais.
– Visi turite patirties dirbant kitose Europos rinkose mažmeninėje prekyboje. Kuo Lietuvos mažmeninės prekybos rinka skiriasi nuo kitų, jums matytų rinkų?
R. Roussevas-Peine. Žinoma, darome rinkos tyrimus. Pastebime, kad lietuviams labai reikia kokybės ir šviežumo.
– O mažų kainų?
W. Grohnas. Apie kainas kalbėti negalime, nes tai mūsų verslo strategijos dalis, bet galite būti tikri, kad mes pabandysime nustebinti lietuvius.
– Parduotuvių atidarymo dienos vis dar neskelbiate, tai bent leiskite paklausti, kada gyventojai sulauks naujienlaiškio apie parduotuvių atidarymą ar reklaminių lankstinukų pašto dėžutėse?
W. Grohnas. Jau labai greitai. Pašto dėžutėse juos gaus gyventojai, gyvenantys netoli parduotuvių. Jau baigėme spausdinimo ir pristatymo tiekėjų paieškas.
– Kaip vertinate konkurencingumą Lietuvos mažmeninėje prekyboje? Neretai išgirstame, kad ji yra oligopolinė. Kokia jūsų nuomonė?
W. Grohnas. Lietuvos rinka yra labai pripratusi prie akcijų. Kalbant apie pirkėją, rinkoje nėra tikro lojalumo, o tiesiog akcijų vaikymasis, daugiau nei 50 proc. klientų ieško akcijų – tai labai išskirtina Lietuvos rinkai, palyginus su kitomis.
– O kokia konkurencinė aplinka, pavyzdžiui, Slovakijoje?
M. Galas. Slovakijoje turime kelis tarptautinius žaidėjus, tai su Lietuva palyginti yra sunku, bet sakyčiau, kad Lietuvoje rinka yra konkurencinga.
– Jau esate skelbę, kad „Lidl“ parduotuvėse lietuviška produkcija sudarys apie 20 proc. viso prekių asortimento. Lietuviai yra pakankamai ištikimi lietuviškai produkcijai. Ar tai nepakiš „Lidl“ kojos Lietuvoje?
W. Grohnas. Mūsų strategija yra sėkminga kitose šalyse, bet, žinoma, ruošdamiesi įeiti į Lietuvos rinką galvojome, ką pasiūlysime lietuviško. 20 proc. nėra daug, bet tikimės, kad ateityje bus daugiau lietuviškų prekių.
R. Roussevas-Peine. Mes rinkoje esame naujokai ir duosime klientui galimybę išsakyti, ko jie nori, o tai padės formuoti pasiūlą.
– O kaip yra kitose šalyse, kur veikia „Lidl“? Kiek ten procentų asortimento sudaro vietos produkcija?
W. Grohnas. Tai priklauso nuo konkrečios valstybės. Pavyzdžiui, Lenkija yra didelė gamintoja, iš jos prekės keliauja į visą Rytų Europą, tai lyginti Lenkijos ir Čekijos ar Slovakijos negalime.
R. Roussevas-Peine. Mes turime apie 10 tūkst. parduotuvių Europoje yra prekės gaminamos skirtingose šalyse. Manau, kad „Lild“ Lietuvoje atvers galimybes ir Lietuvos gamintojams eksportuoti per mus. Jei rasime labai geros kokybės lietuviškų produktų, mes galėsime parduoti visos Europos parduotuvėse. Pavyzdžiui, jūs turite labai gerų dešrų, pieno produktų.
– Šiuo metu labai daug kalbama apie daržovių ir vaisių kainas parduotuvėse. Ar „Lidl“ turės lietuviškų daržovių ir vaisių?
W. Grohnas. Taip, dalis daržovių ir vaisių bus lietuviški, bet kalbant apie sezoniškumą ir klimatą Lietuvoje galimybė užsiauginti daržovių, yra prastesnė, nei Ispanijoje. Mes bandysime suteikti galimybę pirkti lietuviškų produktų, bet tai bus apie 20-30 proc. priklausomai nuo sezono.
– Kaip sekėsi derybos su Lietuvos gamintojais? Ar patys į jus kreipėsi? Ar patys sprendėte su kuo pradėti derybas?
W. Grohnas. Tai buvo ilgas procesas. Iš pradžių „Lidl“ ieškojo gamintojų. Po analizės pažiūrėjome, ko mums reikia ir pradėjome ieškoti prekių, pakuočių gamintojų, vykdėme auditus įmonėse.
– „Lidl Lietuva“ registruota buvo 2002 m., tačiau parduotuves atidarysite tik po 14 metų. Kas nutiko, kad įeiti į Lietuvos rinką prireikė šitiek metų?
M. Kybartas. Pirmasis “Lidl” plėtros etapas buvo 2003-2006 m. Tuomet norėjome atsidaryti visose Baltijos šalyje, tačiau buvo nuspręsta įšaldyti plėtros procesą. Idėją atnaujinome 2010 m. ir nuo 2011 m. aktyviai dirbame prie to: suformuota nauja komanda, pradėjome pirkti nekilnojamąjį turtą, ruoštis parduotuvių statyboms, reikėjo laiko techniniams, detaliesiems planams paruošti.
– Bet neatsakėte į klausimą, kodėl buvo sustabdytas plėtros etapas Lietuvoje.
M. Kybartas. Galbūt mes nesame tie žmonės, kurie turėtų atsakyti į šį klausimą, nes tai akcininkų sprendimas. Tačiau 2006 m. nekilnojamojo turto kainos labai išaugo ir tapo per didelės, galbūt tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nuspręsta pristabdyti plėtrą.
– O kaip dėl konkurentų Lietuvoje veiksmų. Ar buvo iš jų bandymų trukdyti procesą?
M. Kybartas. Aš nežinau jokių tokių veiksmų. Galbūt tai būtų klausimas konkurentams, bet iš mūsų pusės negalime įvardyti jokių veiksmų.
– O kaip dėl biurokratijos? Ar ji nelėtino proceso?
M. Kybartas. Taip pat negalėčiau nieko įvardyti. Žinoma, nors Lietuva yra Europos Sąjungoje, kiekviena šalis turi skirtumų, bet mes žinome, kaip dirbti tokioje aplinkoje.
– Gal turite ką patarti Lietuvos valdžiai, kaip būtų galima palengvinti naujų konkurentų, investicijų atėjimą į Lietuvą?
W. Grohnas. Kalbant iš pirkimų pusės, žinoma, Lietuva turi tam tikrų skirtumų, bet kiekviena šalis jų turi. Kai ruošiesi į naujos rinkos atėjimą, visada susiduri su skirtingomis taisyklėmis.
M. Kybartas. Galėčiau pridėti, kad Lietuva turi tam tikrų apribojimų prekybai plėstis. Pavyzdžiui, specialieji planai mažmeninių prekybos įmonių išdėstymo miestuose. Galbūt tai galėtų būti diskutuotinas dalykas, nes jei norima didesnės konkurencijos, tai turėtų būti leista, o dabar šis planas yra ribojantis, kuris neleidžia plėstis kiekvienam žaidėjui, kuris norėtų jungtis.
W. Grohnas. Mes esame apolitiški ir nekomentuojame politinių dalykų ar esamų taisyklių.
– Jūs visi jau kuris laikas gyvenate Lietuvoje, lankotės parduotuvėse čia. Ką galvojate apie matomas prekybos tinkluose kainas?
W. Grohnas. Mes nekomentuojame konkurentų kainų lygių. Žinoma, matome, kas vyksta rinkoje, kokios kainos.
R. Roussevas-Peine. Bet mes labai džiaugiamės, kad greitai atsidarysime. (Visi valdybos nariai juokiasi. – red.). Esame tikri, kad pateisinsime gyventojų lūkesčius.
W. Grohnas. Pirkėjai bus nustebinti.
– Koks „Lidl“ plėtros tikslas Lietuvoje. Kiek mažmeninės prekybos rinkos norite atsiriekti?
R. Roussevas-Peine. Mes neturime konkretaus tikslo. Esame tikri, kad mūsų koncepcija padės užsidirbti pirkėjų pasitikėjimą. Investavome daug pinigų ir žadame likti čia ilgam.
– Jūsų koncepcija – mažos kainos. Kalbant apie „Lidl“ pabrėžiama, kad prekybos tinklui jas pavyksta pasiekti mažiau investuojant į parduotuves, produktų reklamą. Lietuvoje pristatysite naujos „Lidl“ koncepcijos parduotuves, kurios yra erdvesnės, modernesnės. Tai reikalauja daugiau investicijų. Ar tai neišaugins galutinės produktų kainos?
M. Kybartas. Lietuvoje didžioji dalis „Lidl“ parduotuvių bus naujos koncepcijos parduotuvės, joms reikia daugiau investicijų ir jos bus kitokios, nei lietuviai yra įpratę matyti „Lidl“ parduotuves užsienyje. Tačiau tai yra ilgalaikės investicijos. Parduotuvės bus erdvesnės, daugiau lentynų, geresnės sąlygos prie kasų, turėsime šviežios duonos kepyklėles.
R. Roussevas-Peine. Kalbant apie kainas, „Lidl“ turi labai didelę perkamąją galią, nes produktai perkami 10 tūkst. parduotuvių. Turime labai efektyvius parduotuvių veiklos procesus, efektyviai dirbančius darbuotojus.
– Kalbant apie „Lidl“ plėtrą prekybos tinklas turi labai nemalonios patirties, kai buvo atidarytos parduotuvės Norvegijoje, tačiau nepasiteisinus jos buvo parduotos. Kodėl taip nutiko Norvegijoje ir ar tai negali pasikartoti Lietuvoje?
R. Roussevas-Peine. Negalime atsakyti klausimo apie Norvegijos atvejį, nes su šiuo procesu nedirbome. Esame tikri, kad Lietuvoje sulauksime sėkmės.
Daugiau skaitykite čia.
