Pagrindinė visuomenėje kilusio pasipiktinimo dėl didėjančių kai kurių maisto produktų kainų priežastis yra tai, kad žmonės nesupranta kas vyksta, mano ekonomistė Aušra Maldeikienė. Tačiau ji teigia, kad tai ne prekybos tinklus boikotuojančiųjų problema, o patyčių verti tie, kas nesupranta, kodėl jie yra nepatenkinti.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis jai pritaria ir teigia, kad tiek žurnalistų, tiek ekonomistų ir visų kitų ekspertų funkcija turėtų būti šviesti visuomenę, aiškinti reiškinius, o ne nustebinti ar sukelti kokias nors emocijas.
„Lengva sukelti emocijas nufotografavus kalafiorą ten, kur jis yra daug pigesnis nei Lietuvoje“, – trečiadienį tiesioginėje DELFI konferencijoje sakė jis.
Kainos – normalios
A. Maldeikienė aiškino, kad kainos Lietuvoje yra visiškai normalios, o žmonės turi pakankamai dideles pajamas.
„Bendra darbo užmokesčių suma pernai padidėjo 600 mln. eurų, tai reiškia spaudimas rinkai yra. 700 mln. eurų į Lietuvą persiunčiama iš užsienio, dar yra šešėlinė ekonomika, didelės mišrios pajamos. Nelabai suprantu, kaip tos kainos galėtų neaugti. Iš viso, šitas klausimas yra nežmoniškai suveltas ir klaikiai neprofesionaliai pateikiamas, ir tada žmonės nesupranta kas vyksta“, – kalbėjo ji.
Tai, kad problema yra ne kainų augimas, sakė ir N. Mačiulis.
„Negalime netikėti Statistikos departamento duomenimis. Teisingai, kad šis klausimas suveltas – ieškoma kaltų, ieškoma priežasčių skirtingose vietose per daug nesigilinant. Turime kalbėti ne apie izoliuotą kainų lygį, bet apskritai apie gyventojų perkamąją galią“, – sakė jis.
Pajamų problema
N. Mačiulis pažymėjo, kad kainų lygis atspindi fundamentalius veiksnius ir pridūrė, jog didžiąja dalimi galima rasti individualių pavyzdžių, kai kainos yra per didelės ar neadekvačios, bet jos irgi dažniausiai atsiranda dėl natūralių priežasčių.
„Pagrindinė problema yra nepakankamos pajamos ir jeigu žiūrėtume į vidutinio darbo užmokesčio pokytį ir į vidutinį kainų pokytį per metus, visiškai jokios problemos nebūtų – gyventojų vidutinės pajamos didėja daugiau negu didėja kainos ir niekas neturėtų piktintis.
Tačiau tai yra vidurkio rodiklio problema, kuri savyje slepia tai, kad kažkam pajamos didėjo 10 proc., o kažkam pajamos nedidėja jau 10 metų.
Pastarajam asmeniui net ir 1 proc. pabrangusios kainos gali kelti didelį pasipiktinimą, ypač, jeigu tai yra tokie gyventojai, kurių individualiame vartojimo krepšelyje nėra, pavyzdžiui, kuro, kuris labai atpigo. Tie žmonės važinėja viešuoju transportu, valgo daug daržovių ir vaisių, kurie pabrango – jiems perkamosios galios pokyčiai yra neigiami, jie ir reiškia pasipiktinimą“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
N. Mačiulis taip pat pastebėjo, kad ryšis tarp augančių kainų ir augančių atlyginimų yra rekursinis, kai vienas skatina kitą.
„Dabar matome tokią situaciją, bent jau pramonėje, kai darbo užmokestis auga sparčiau negu produktyvumas, o taip yra dėl to, kad kai kurių darbuotojų trūksta ir jų derybinė galia yra labai išaugusi. Tuo pačiu metu lieka daug sektorių, daug darbuotojų, kurie derybinės galios neturi ir jų atlyginimas dažniausiai priklauso ne nuo jų“, – kalbėjo jis.
Patyčios iš ko?
A. Maldeikienė sutiko, kad daliai visuomenės kasdien nereikia stebėti kainų pokyčių ir jie dėl to nejaučia nei streso, nei įtampos, kai kitai daliai tai yra daug aktualesnis klausimas.
„Tyčiotis reikia iš tų kvailių, kurie nemato, kaip aplink gyvena kiti žmonės. Sąžiningai tai pati darau. Tai tie, kurie nemato, kaip kitas negali nusipirkti duonos kąsnio“, – sakė A. Maldeikienė.
Ekonomistė ragino grįžti į tikrovę ir pradėti žiūrėti, kaip gyvena silpnesnis, jam padėti.
„Jeigu silpnesnis išgyvens, išgyvens ir visi kiti. Mūsų visuomenėje ilgą laiką orientuojamasi į priešingą pusę – taip vadinamą pozityvizmą. Tačiau reikia tiksliai identifikuoti tuos silpnuosius, tai ne pensininkai“, – sakė ji.
A. Maldeikienė pastebėjo, jog su Lietuvos visuomene neretai tenka kalbėti kaip su mažu vaiku.
„Bent jau socialiniuose tinkluose žmonės painioja maržą su rentabilumu. Net jeigu prekybos tinklų marža yra didelė, dar nereiškia, kad jie uždirba daug. Maržoje yra jų sąnaudos. Gali būti ir taip, kad marža pajamose duoda minusą, – kalbėjo ji. – Kai pati kaina yra nepaprastai sudėtingas dalykas ir mažoje kalafioro kainoje yra daugybė dalykų.“
Horizontalus neteisingumas
N. Mačiulis pripažino, kad viena iš pagrindinių problemų yra vadinamasis horizontalus neteisingumas, kai skirtingas profesijas turintys asmenys gali sumokėti labai skirtingus mokesčius net gaudami vienodas pajamas.
„Kyla klausimas – kodėl vieni yra privilegijuoti ir moka daug mažiau mokesčių, o kiti, kartais daug mažesnes pajamas gaunantys samdomi darbuotojai moka daug didesnius mokesčius“, – svarstė jis.
Ekonomistas priminė, kad įvairios, neaišku iš kur atsiradusios lengvatos sukuria situacija, kai ir biudžeto pajamos yra gana skurdžios, lyginant su Europos Sąjungos šalimis, nepaisant to, kad samdomi darbuotojai moka didesnius mokesčius, ir iš to išplaukia kita pasekmė – nepakankamas viešųjų paslaugų finansavimas, mažos pajamos ir piktinimasis tuo, kuo išties nereikėtų piktintis.
Paprastų atsakymų nėra
Tiek N. Mačiulis, tiek A. Maldeikienė pabrėžė, kad ekonomikoje paprastų atsakymų nėra.
„Paprastų atsakymų reikalavimas kartais ir veda prie klaidingų atsakymų. Ką mes ir matėme, paremtų klaidingomis analizėmis ir klaidinga statistika. Aišku, viešojo erdvėje kalbančių ekonomistų funkcija yra aiškinti, bet ne klaidingai paaiškinti kažkokio reiškinio priežastis ir pasekmes“, – sakė N. Mačiulis.
Daugiau skaitykite čia.
