Prekybos tinklą valdančios bendrovės „Maxima LT“ vadovas atsiprašo dėl penktadienį pasirodžiusių pranešimų, jog bendrovė dėl kitą savaitę organizuojamo prekybos tinklų boikoto ketina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Bendrovė atsisako ketinimų kreiptis į saugumiečius.
„Šiandien (penktadienį – BNS) pasirodęs pranešimas apie „Maxima“ ketinimus kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ir kitas institucijas su prašymu ištirti, ar diskusijos apie brangstančias prekes Lietuvoje nėra Rusijai palankių jėgų darbas, yra apmaudi klaida. Noriu nuoširdžiai atsiprašyti Lietuvos žmonių už tokį pareiškimą“, – pranešime spaudai teigė „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Anot pranešimo, įmonės vadovas atsiriboja nuo pareiškimų apie tai, kad visuomenėje dėl augančių kainų kilusias diskusijas kursto Rusija.
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renatas Saulytė BNS patvirtino, kad įmonė nebeketina kreiptis į VSD.
Penktadienio popietę R.Saulytė BNS patvirtino, kad šiuo metu rengiami dokumentai kreipimuisi į VSD, o kreipiamasi įtariant, kad akciją organizuoja Rusijai palankios jėgos, kurios siekia sukelti neramumus, o ne išsakyti pilietinę poziciją.
Kreiptis į VSD ketino ir Lietuvos prekybos įmonių asociacija. Jos vadovas Laurynas Vilimas BNS teigė, kad VSD ketinama prašyti išsiaiškinti, ar dalis prekybos tinklų boikotą organizuojančių asmenų neprisidengia akcija, vykdydami Kremliui palankią politiką.
Penktadienį vakare BNS su L.Vilimu susisiekti nepavyko.
Socialiniuose tinkluose raginama gegužės 10-13 dienomis boikotuoti prekybos tinklus. Prie akcijos žada prisijungti apie 100 tūkst. žmonių.
Kreipimosi fakto paviešinimas – komunikacijos klaida
Prekybininkų sprendimas viešinti kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą dėl įtarimų, kad prie prekybos tinklų boikoto prisijungė ir Kremliui palankūs asmenys, buvo klaida, mano komunikacijos specialistas, „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.
Anot jo, susidaro įspūdis, kad prekybininkai, nesugebėdami paaiškinti visuomenei, kodėl maisto kainos kyla, bando nukreipti dėmesį.
„Vienas dalykas pats sprendimas kreiptis į VSD, antras dalykas – tą sprendimą viešinti. Tai yra du skirtingi dalykai. Kiekvieno pareiga ir reikalas, jei yra įtarimų, kreiptis į atsakingas institucijas. Atsiribojant nuo visko, galima paaiškinti sprendimą kreiptis. Matyt, prekybininkai turi kažkokios papildomos informacijos, gal patys sulaukė grasinimų“, – BNS sakė A.Katauskas.
Pasak jo, atrodo, kad bandoma nukreipti dėmesį nuo pastarosiomis savaitėmis linksniuojamų maisto produktų kainų.
„Turint omenyje, kad prekybininkai yra linksniuojami, jog yra atsakingi už kainas, tą linksniavo ir aukščiausi valstybės vadovai – tas pats premjeras. Sprendimas paviešinti tokio kreipimosi faktą jau suponuoja, kad prekybininkai nori pranešti apie tai. Klausimas – kokiu tikslu ir ką tai duoda. Manau, prekybininkų problema, kad jie nesugeba paaiškinti iš kur yra kainos tokios, kokios yra“, – tikino komunikacijos specialistas.
Jis tokį prekybininkų žingsnį pavadino bandymu nukreipti dėmesį.
„Bandymas perkelti dėmesį nuo kainų ant to, kad tai galimai pavojinga veikla valstybei, tik sukels naują bangą socialinėje medijoje ir tik paskatins žmones boikotuoti, ar daryti veiksmus prieš prekybos tinklus. Plius, reputacijai tai nebus didelis pliusas“, – aiškino A.Katauskas.
Jis prekybininkų strategiją palygino su politikais, kaltinančiais interesus.
„Kaip analogija galėtų būti, kai kaltinamas yra kažkoks politikas, kad jis kažką negero padarė, paprastai jis pasako, kad čia už to stovi kažkokie tai interesai. Gauruota Kremliaus ranka, ar dar kažkas. Nesvarbu, ar yra, ar nėra, bet tokiu būdu perkeli tą krūvį nuo savęs, pasakydamas, kad čia interesai kalti, o ne mes ir čia labai panašus modelis yra ir atvirai pasakysiu, nesuprantu, kodėl jie tai viešina“, – aiškino komunikacijos specialistas.
Jis, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad tai gali sukelti pirkėjų pasipiktinimą, galintį pavirsti tolesniais tinklų boikotais.
