Gegužės 5 d. akušerės minės savo profesinę šventę. Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė, Kauno klinikinės ligoninės vyresnioji akušerė Ilona Joneliūnienė pastebi, kad šiais laikais akušerių profesija jau labai toli nuo savo ištakų – pribuvėjos amato.
Akušerės konsultuoja apie žindymą, įvairiais su gimdymu ir moters sveikata susijusiais klausimais, turi gerai išmanyti moters organizmo specifiką. Akušerė – svarbi sveikatos priežiūros specialistų komandos dalis, gebanti būti prie moters visais jos amžiaus tarpsniais.
Reikalavimai daug didesni
Iki XX a. pradžios Lietuvoje akušerinę pagalbą dažniausiai teikdavo bobutės pribuvėjos. „Per daugiau kaip šimtmetį ši profesija stipriai pažengė į priekį, – teigė I.Joneliūnienė. – Dar daugiau iššūkių turėjome per pastaruosius porą dešimtmečių, kai sparčiai tobulėjo technologijos, o kartu ir medicinos mokslas. Gražiais savarankiško mažos rizikos gimdymo praktikos pavyzdžiais gali pasidžiaugti Klaipėdos universitetinės ir Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno klinikų gimdymo skyrių akušerės.“
Dabar akušerė turi ne tik sudaryti geras sąlygas sklandžiam gimdymui, bet ir paruošti moterį šiam svarbiam įvykiui, kai dar toli iki gimdymo, teikti profesionalias konsultacijas.
Pagalba žindančioms
Labai svarbus etapas po gimdymo – žindymas. „Daugeliui moterų tai nemenkas iššūkis ir akušerės bei viso skyriaus personalo profesionali pagalba čia yra labai reikalinga. Džiaugiuosi, kad Kauno klinikinėje ligoninėje, kur dirbu, turime etatą žindymo specialistei. Šias pareigas sėkmingai eina akušerė Valerija Perminaitė. Ne veltui jau daugiau kaip prieš dešimtmetį ligoninei suteiktas Naujagimiui palankios ligoninės statusas“, – kalbėjo I.Joneliūnienė.
Taip pat kiekvieno mėnesio trečią trečiadienį 15 val. besilaukiančios ir jau pagimdžiusios mamos laukiamos Kauno klinikinės ligoninės Mamų svetainėje. Čia moterys kartu su akušerėmis gali aptarti žindymo, naujagimio priežiūros problemas, atsiradusias užvėrus ligoninės duris. „Mamos gali klausyti paskaitų, siūlyti jas dominančias temas, bendrauti tarpusavyje ir keistis naujagimio rūbeliais“, – kalbėjo I.Joneliūnienė.
Gerina kvalifikacija
Akušerės šiais laikais tapo neatskiriami nuo medikų komandos, kuri bendrai rūpinasi moters sveikata. Dėl to trečiadienį Kauno klinikinėje ligoninėje rengiamoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kuri skirta akušerijos dienai, pranešimų temos bus apie moters sveikatą visais jos gyvenimo amžiaus tarpsniais. Bus kalbama apie vaisiaus patologijų patikrą, nėštumo problemas, moters sveikatos sutrikimus po gimdymo, aptariamas akušerės vaidmuo moters sveikatos patikros komandoje ir t.t.
„Jau tampa gražia tradicija profesinės šventės proga rinktis į respublikines akušerių konferencijas, jų metu tobulinti profesinę kvalifikaciją, – pasakojo šalies akušerių vadovė. – Džiugu, kad vis daugiau akušerių jau ir pačios skaito pranešimus“.
Akušerijos istorija
Lietuvoje akušerės susibūrė dar 1938 m. Kaune. Prof. Prano Mažylio iniciatyva buvo įkurta pirmoji akušerių draugija. Tuo metu Lietuvoje buvo apie 500 akušerių, o gimdymų kasmet – daugiau kaip 50 000. Prof. Prano Mažylio iniciatyva prie Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės buvo suorganizuoti kursai, kuriuose kasmet būdavo parengiama apie 30 akušerių. Prasidėjus karui, veikla nutrūko.
Po 25 metų pertraukos, 1964 m., Šiauliuose įkurta akušerių draugija prie Šiaulių miesto ir zonos gydytojų ginekologų mokslinės draugijos. Netrukus sujudo akušerės ir Lietuvos regionuose, buvo įsteigtos akušerių draugijos: 1967 m. – Panevėžyje, 1968 m. – Kaune ir Klaipėdoje, 1969 m. – Vilniuje. Visos akušerių draugijos dirbo savarankiškai, konsultuojamos mokslinės gydytojų akušerių – ginekologų draugijos. Pagrindinis akušerių draugijų tikslas buvo – padėti akušerėms tobulėti.
1990 m. kovo mėn. 28 d. Vilniuje įvyko Lietuvos akušerių sąjungos (LAS) steigiamasis suvažiavimas. 1990-1993 m. LAS prezidente išrinkta Birutė Jakutienė; 1993-1998 m. – Jadvyga Vaičiulienė; 1998-2007 m. – Lina Skaburskaitė; 2007-2012 m. – Zita Zailskienė; nuo 2012 m. – Ilona Joneliūnienė.
LAS kasmet organizuoja respublikines konferencijas bei renginius kraštuose. Į jas susirenka apie 200 dalyvių. Renginių metu pranešimus skaito ne tik gydytojai, lektoriai iš užsienio, bet skatinamos tą daryti ir pačios akušerės bei kiti slaugos darbuotojai.
