Prasidedant Seimo rinkimų kampanijai ekspertai sako, kad joje politikams derėtų atsisakyti arogancijos ir stengtis nuoširdžiau bendrauti su rinkėjais.
Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną – lygiai už pusės metų. Šeštadienį įsigalioja tai skelbiantis prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretas.
Nuo rinkimų datos paskelbimo prasideda rinkimų kampanijos dalyvių registracija, leidžiama rinkti aukas politinei kampanijai, taip pat turi būti atidarytos specialios politinės kampanijos sąskaitos, iš kurių bus apmokamos visos politinės kampanijos išlaidos, leidžiama vykdyti rinkimų agitaciją, tačiau draudžiama skleisti neatlygintiną politinę reklamą.
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus sako, kad opoziciniams konservatoriams „būtina ieškoti gyvesnių, aktyvesnių politinių sprendimų agitacijos prasme“, o „socialdemokratams reikės kapanotis iš tos balos, į kurią dabar pateko“.
Anot ekspertų, į Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratą per šiuos Seimo rinkimus greičiausiai taikysis Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Konservatoriams ir kitiems dešiniesiems šiek tiek reikia pajudėti, jie iš tiesų patekę į labai keblią situaciją, nes kritika tarsi turėtų padėti, bet ji nepadeda. Jie ir pradeda anksti, matėme portretus autostradose ir kitur jau seniai. Jie susierzinę, nes mato, kad situacija, jeigu tikėtume sociologais, negerėja“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Bernaras Ivanovas.
Ekspertų teigimu, tradicinės partijos, tarp kurių – ir konservatoriai, linkę šiek tiek iš aukšto žiūrėti į rinkėją, o tai neatneša sėkmės.
„Greičiausiai veiksmingas turėtų būti nuoširdus bendravimas su rinkėju, jei vertintume ankstesnių rinkimų patirtis, taip pat gali būti efektyvūs įvairūs politiniai žaidimai, kurie truputėlį rinkėjams atsibosta, bet daliai rinkėjų dar kol kas atrodo patraukliai – tą daro marginalios mūsų politinės grupės, populistiškai apeliuodamos į dalykus, kurių iš tikrųjų išspręsti negali, bet kelia tas problemas ir tokiu būdu pakyla į žiniasklaidos dėmesio paviršių“, – BNS sakė M.Katkus.
„Deja, kol kas gyvesnio ir nuoširdesnio bendravimo nepastebiu iš vadinamųjų didžiųjų partijų, jiems to reikia išmokti siekiant geresnių rezultatų. Liberalų sąjūdžio pavyzdys rodo, kad tai atneša naudą. Net ir sveikas humoras politikoje taip pat reikalingas. Perdėtas rimtumas nieko gero neduoda, o mūsų kai kurios tradicinės partijos pasirenka didaktinę poziciją, bando mokyti visuomenę, bet kas tu toks, kad mokytum visuomenę?“, – sakė jis.
Anot B.Ivanovo, per rinkimų kampaniją nereikėtų tikėtis rimtos idėjų kovos.
„Turi su visuomene kalbėti jos kalba, vartoti tą leksikoną, patraukti jų dėmesį tais dalykais, kurie jiems yra artimi, deja ar ne deja, bet taip yra, kito varianto populiarumo norintis politikas neturi“, – teigė politologas.
Abu ekspertai atkreipė dėmesį, kad liberalai nusprendė važinėti po Lietuvą ir „glėbesčiuotis su miestelių gyventojais“. Įdomesni sprendimai, anot jo, tikėtini ir iš „darbiečių“, „tvarkiečių“ bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
„Tokios partijos kaip R.Pakso, kaip V.Uspakicho, žiūrėsime, kaip su R.Karbauskiu dabar bus, jie iš tikrųjų sugeba kažką patraukiančio surasti įvaizdžio prasme. Tai gali būti atkreipiantis dėmesį politinis elgesys, ir nebūtinai negatyvią konotaciją turintys dalykai patraukia dėmesį. Protesto, šaunaus vyruko, truputį chuliganiškas įvaizdis – mūsų visuomenei juk patinka juokeliai „ant ribos“, patinka nepolitkorektiški pasisakymai, jeigu primintume tą patį P.Gražulį. Tie dalykai veikia ir tą reikia suprasti“, – aiškino B.Ivanovas.
