Bendras teismuose nagrinėjamų bylų skaičius didėja, augant darbo krūviui vis mažiau teisininkų siekia tapti teisėjais, rodo teismų veiklos analizė.
Pernai metų teismų veiklos apžvalgai skirtoje spaudos konferencijoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus ketvirtadienį pažymėjo, kad pernai bendras bylų skaičius perkopė 330 tūkst. arba lyginant su 2014 metais padidėjo 5 procentais. Per dieną pernai buvo išnagrinėjama daugiau nei 1550 bylų – 2014-aisiais šis skaičius siekė 1400.
„Didžiausias bylų augimas užfiksuotas civilinių bylų segmente, labai reikšmingai išaugo vadinamų teismo įsakymo bylų, kitaip tariant, tai bylos dėl skolų išieškojimo. (…) Pozityvu tai, kad sumažėjo baudžiamųjų bylų ir sumažėjo gana ryškiai: nuo 21 tūkstančio iki 18 tūkstančio bylų, pasiekiančių pirmosios instancijos teismus per metus. Mažėjimas yra apie 11 procentų. Šis skaičius džiugina, nes sutampa su bendromis nusikalstamumo mažėjimo tendencijomis“, – sakė R.Norkus.
Anot jo, kitų institucijų duomenys rodo, kad perdelstų įsipareigojimų Lietuvoje nedaugėja, todėl augantį skolų išieškojimo bylų skaičių jis buvo linkęs sieti su didesniu kreditorių aktyvumu ginant savo teises. Tuo metu mažėjantį baudžiamųjų bylų skaičių jis siejo ir su bendru nusikalstamumo mažėjimu, gyventojų migracija.
„Apskritai Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius, natūralu, kad dėl to turėtų mažėti ir bylų teismuose, mažėti nusikaltimų. Šita tendencija atsispindi“, – sakė jis.
LAT pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad baudžiamųjų bylų sumažėjo ir dekriminalizavus kai kurias veikas – dėl to padaugėjo administracinių teisės pažeidimų nuosavybei, kelių transporto srityje.
Pretendentų į teisėjus regionuose nesulaukia
Teisėjų tarybos pirmininkas, LAT teisėjas Egidijus Laužikas atkreipė dėmesį, jog mažėja norinčiųjų eiti teisėjo pareigas, ypač šalies regionų apylinkės teismuose.
„Yra teismų, kur pretenduoja tik vienas, atrankos nevyksta, yra, kur pretenduoja tik du. Mums kelia susirūpinimą tas teisėjų profesijos patrauklumas“, – sakė E.Laužikas. – Teisėjo atlyginimas nėra toks patrauklus, kad jauni žmonės važiuotų dirbti į kitus rajonus, nebūtinai iš miestus“.
Jis įvardijo, jog konkursai kai kur nutraukiami arba vyksta vangiai. Pavyzdžiui, į Rokiškio, Vilkaviškio, Telšių netgi Kauno apylinkės teismus pretenduoja vos po vieną – du kandidatus. Bendraudamas su dabartiniais teisės studentais jis sako pastebintis, kad jie savo ateitį sieja ne su teisėjo, o su patrauklesniu ir pelningesniu advokato darbu. Tuo metu dažniausiai, t.y. apie 80 proc. naujais teisėjais tampančių asmenų yra teisėjų padėjėjai.
Teisėjus, E.Laužiko nuomone, ypač į provinciją galėtų pritraukti didesnės socialinės garantijos, didesni atlyginimai apylinkės teismų teisėjams, agitacinės priemonės.
Dėl teisėjų etikos skundžiamasi rečiau
Lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo drausmės bylų: pernai jų buvo iškelta 4, du teisėjai buvo atleisti iš pareigų. Kaip nurodė Nacionalinės teismų administracijos (NAT) direktorė Reda Molienė, 2014-aisiais buvo iškeltos 3, 2013-aisiais – 7 drausmės bylos. Taip pat mažėja ir pačių skundų dėl teisėjų etikos ar proceso vedimo: pernai jų gauta 263, 2014 metais buvo 332 skundai. Pasak jos, šias tendencijas lėmė tai, jog posėdžiai yra įrašomi ir galimus pažeidimus lengva patikrinti: apie 80 proc. skundų nepasitvirtina.
„Tai yra visų pirma bendravimas su bylos dalyviais teisos dalyviais, tam tikri etikos pažeidimai, kai teisėjas pradeda pamokslauti, kelti balsą, tam tikri dalykai su bylų vilkinimu – žadame su tuo kovoti“, – sakė E.Laužikas.
Pusė bylų – elektroninės
Anot R.Molienės, pastaraisiais metais išaugo elektroninių bylų skaičius: 2015 metais apie pusė civilinių bylų buvo išnagrinėtos kaip elektroninės bylos. 2014 metais tokių buvo per 71 tūkst., pernai – apie 113 tūkstančių.
„Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių, proceso dalyvių, gali prisijungti ar iš savo darbo vietos, pateikti teismo procesui dokumentus, klausytis posėdžio įrašo“, – sakė ji.
Teisėjų bendruomenės atstovai taip pat pažymi, kad vidutinė civilinės bylos nagrinėjimo trukmė pernai sumažėjo nuo 101 iki 96 dienų. Skundžiamų sprendimų skaičius išlieka stabilus: Lietuvoje skundžiami apie 5 proc. sprendimų, apie 1,7 procentų jų nuo bendro bylų skaičiaus yra pakeičiami ar panaikinami.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 770 teisėjų, jų amžiaus vidurkis – apie 50 metų, 61 proc. teisėjų sudaro moterys.
