Ginčus dėl „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbų užbaigė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teisėjai patvirtino, kad Susisiekimo ministerija teisėtai iš darbų konkurso pašalino įmonių grupę, susidedančią iš AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“.
Tikinama, kad bendrovės, siekdamos laimėti darbų konkursą, pateikė netikslius duomenis ir laiku jų nepatikslino.
Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymima, kad pasiūlymo pateikimo metu AS „Latvjas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nes nei kartu su pasiūlymu, nei vėliau (jį tikslinant) nebuvo pateikti duomenys, kurie įrodytų specialisto patirtį, atitinkančią ginčo pirkimo sąlygoje įtvirtintus reikalavimus.
„Kai kurie rangovai nugalėti viešųjų pirkimų konkursuose siekia bet kokiais būdais. Pergalei pasitelkiamos visos priemonės – ne tik dirbtinai mažinamos darbų kainos, bet ir teikiama netiksli informacija“, – sako Egidijus Skrodenis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius.
„Direkcija laikosi pozicijos, kad kvalifikaciniais reikalavimais manipuliuojantys rangovai negali vykdyti darbų. Dėl to ypač avaringo „Via Baltica“ kelio plėtros darbų konkurse privalėjome elgtis principingai ir pašalinti procedūras vilkinusius ir kelis kartus netikslią informaciją teikusius rangovus“, – pridūrė E. Skrodenis.
Direkcija primena, kad iš šio konkurso dėl netikslios informacijos teikimo buvo pašalintas ir kitas tiekėjas – Latvijos bendrovių AS „A.C.B.“, RAB „TILTS“ ir Lietuvos bendrovių UAB „Autokausta“, UAB „Lietuvos kelių statyba“ konsorciumas. Nors šios bendrovės gskundė tokį sprendimą teismuose, teisėjai patvirtino, kad Automobilių kelių direkcija buvo teisi.
„Pralaimėtų viešųjų pirkimų konkursų skundimas teismams bei šaliai svarbių infrastruktūros projektų stabdymas daliai bendrovių, deja, yra įprasta praktika. Bene kiekvienas didesnės apimties viešųjų pirkimų konkursas skundžiamas teismui, dėl to vėluoja darbų pabaiga. Vien dėl šio ginčo „Via Baltica“ projekto darbų pradžia užtruko apie pusę metų. Manau, kad už tokius piktavališkus veiksmus turėtų būti taikoma atsakomybė“, – pabrėžia E. Skrodenis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
