Dažniausiai korupcinėse bylose Lietuvoje baudžiami asmenys, siūlę kyšį kelių policininkui, o už kyšio siūlymą medikams pastaraisiais metais nėra vieno nuteistojo, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) tyrimas.
Atlikta 2006-2013 metų kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu bylų analizė parodė, kad daugiausia bylų buvo dėl siekio papirkti policijos pareigūnus (98 proc.), itin retai – muitinės darbuotojus (1 proc.), kitus valstybės tarnautojus (0,6 proc.) ar savivaldybių administracijų darbuotojus (0,3 proc.). Tarp nagrinėtų bylų yra tik viena politiko papirkimo byla ir nė vienos – gydytojo.
Už kyšininkavimą, papirkimą ir prekybą poveikiu dažniausiai nuteisiami kyšių davėjai (95 proc.), tik retai – kyšių gavėjai (5 proc.).
94 proc. visų korupcinių bylų nuosprendžių tiriamu laikotarpiu priimta dėl paprastų gyventojų, 2 proc. nuteistųjų yra policijos pareigūnai, 1 proc. – valstybės tarnautojams prilyginami asmenys, 0,6 proc. – dėl muitinės pareigūnai, 0,4 proc. – verslininkai.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas tvirtina, jog tyrimo rezultatai kelia klausimą, ar Lietuvoje Baudžiamasis kodeksas galioja visiems vienodai bei didžiausią dėmesį atkreipė į korupcijos sveikatos sistemoje problemą.
„Nes panašu, kad kai kurios asmenų grupės yra iš esmės neliečiamos. Siūlau galų gale pažvelgti tiesai į akis ir pradėti ieškoti kitų būdų kyšininkavimo problemai sveikatos apsaugoje ir savivaldoje spręsti.
Žinoma, visų pirma tam būtinas šių sričių atstovų noras tai daryti“, – sakė S.Muravjovas.
Dažniausiai už kyšininkavimą ar papirkinėjimą baudžiama pinigine bauda. Ji skiriama 72 proc. nuteistų už papirkinėjimą ir 57 proc. – už kyšininkavimą.
Kas dešimtas nuteistasis gauna laisvės apribojimo bausmę, pavyzdžiui, be teismo žinios negali keisti savo gyvenamosios vietos, naktimis ar savaitgaliais turi būti namie, užsiregistruoti darbo biržoje. Toks įpareigojimas vidutiniškai trunka 6 mėnesius.
Tuo metu laisvės atėmimo bausmė vidutiniškai trunka kiek daugiau nei pusantrų metų – ji skiriama 7 proc. nuteistųjų papirkinėjimo bylose ir 22 proc. – kyšininkavimo bylose.
Tyrimo metu TILS išnagrinėjo 1427 baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinamieji pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, tarpininkavimo duodant kyšį ir prekybos poveikiu bei papirkimo, nuosprendžius – bylos atrinktos atsitiktine tvarka iš 3141 baudžiamaisiais nuosprendžiais pasibaigusių bylų.
Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014-aisiais inicijuotomis apklausomis, ketvirtadalis gyventojų per pastaruosius metus teigė davę kyšį.
Medikams kyšį prieš keletą metų davusi prisipažino ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Dėl šio pareiškimo ji sulaukė kritikos ir buvo priversta trauktis iš pareigų.
