Traumatologijos punkte gydytojai dūzgia kaip bitės – susižaloję ir traumas patyrę kauniečiai nesiliauja plūsti į šią gydymo įstaigą. Skelbiama, kad ligonių guldyti jau nebėra kur.
Miesto šaligatviai vietomis ir taip prasčiau barstomi, o dar užlijęs lietus pavertė Kauną į didelę čiuožyklą. Į darbus ar namus keliauti užtrunka gerokai ilgiau, o tie kas paskuba, po to laukia ilgose eilėse prie traumatologų kabinetų.
Ne išimtis ir šiandien. Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriuje pilna pacientų su įvairiais sužalojimais. Daugiausiai – įvairūs rankų ir kojų lūžiai, patempimai ar kaulų skilimai. Gydytojai vos spėja suktis, nes žmonės nesibaigia. Negana to, kad koridoriuose lūkuriuoja traumuoti kauniečiai, rimtesnių ligonių jau nebėra kur paguldyti.
„Šiandien jau trečią moteršikę guldau su šlaunikaulio lūžiu. Iš ryto asistentės referavo, tai buvo užfiksuota 260 apsilankymų per parą, kai tuo tarpu vasarą iki 160 žmonių būna. Padidėjimas tikrai yra. Dabar sezoninės traumos, kai padidėja riešų, blauzdikaulių lūžių, čiurnų traumų. Gydytojai dar sukasi, tik kad personaluose jau peržengta vietų riba. Į traumų skyrių galime paguldyti 36 žmones, o dabar jau guli 40 pacientų yra ir dar iki ryto gali pasipildyti“, – situaciją nušvietė gyd. Artūras Šulnius, laikinai einantis vedėjo pareigas.
Traumatologijos punkto atstovas sakė, kad stacionariam gydymui paprastai guldo vyresnio amžiaus žmones, kuriems reikia operacijos. Kadangi vietos jau perpildytos, yra pristatytos papildomos lovos, vyksta pacientų atranka, kurie gali jau važiuoti namo, Su paprastesniais lūžiais pacientais iš karto išleidžiami gydytis ambulatoriškai.
Patarimai, kaip saugiai kristi
Gydytojas pasakoja, kad žmonės dažniausiai tiesiog paslysta gatvėje ir krenta ant galūnių. Krisdami stengiasi remtis rankomis ar užkrenta ant kojos ir tada lūžta kaulai. Žinoma, kartais atsiperkama tik patempimais. Vyresnio amžiaus žmonės paprastai net neatsimena ar krito priekiu, ar nugara. Skyriaus vedėjas juokauja, kad geriausiai krenta sportininkai.
„Taisyklingą kritimą naudoja imtynininkai, o paprastiems žmonėms reikia susigrupuoti, kiek galima labiau susigūžti, pritraukti rankas, kojas, kad jos kuo mažiau būtų atsikišusios, tuo mažesnė tikimybė, kad lūš. Žinoma, reikia saugoti galvą“, – sakė A. Šulnius.
Taip pat patariama stengtis eiti sniegu, kuris yra mažiau slidus. Turint galimybę, galima ant batų užsidėti specialius apkaustus, kurie padidina sukibimą su ledu. Svarbiausia – neskubėti tam, kad saugiai pasiektumėme namus.
