Iki metų pabaigos bankų laukia esminės permainos ir tai susiję ne tik su paruoštomis Atsakingojo skolinimo nuostatomis: Europos direktyvos pareguliuos ir bankų taikomus įkainius.
„Mokėjimo paslaugų rinkoje, su kuria pirmiausiai yra siejami įkainių klausimai, bankų vaidmuo yra per daug sureikšmintas. Nuo 2011 m. mokėjimų rinkoje bankų vaidmuo menksta, šiai dienai bankai šioje rinkoje užima 20-25 proc.“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jis vardijo, kad bankų konkurentais tapo elektroninių pinigų ir kitos mokėjimų įstaigos. Pasak jo, veikiausiai mokėjimų rinkoje, kai kalbama apie įvairius pavedimus ir operacijas grynaisiais ne bankai liks pagrindiniais žaidėjais.
„Mes pristatėme savo planus dėl Mokėjimo direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisės aktus. Šiai dienai Mokėjimų įstatymo pakeitimai yra parengti ir kaip ir yra numatyta rudens sesijoje jie bus pateikti Seimui. Ten yra numatyta bazinės sąskaitos atidarymo galimybė, prie kurios būtų pririštas įvairių finansinių paslaugų krepšelis, susijusių su viena sąskaita, ir tam tikras fiksuotas mokestis. Yra numatyta galimybė atskiras paslaugas teikti ir nemokamai.
Tikrai turėsime diskusiją ir išeisime su Mokėjimo įstatymo pakeitimais, kurie, manau, iš esmės turėtų šį klausimą uždaryti“, – kalbėjo V. Vasiliauskas, komentuodamas bankų paslaugų įkainių politiką.
Jis kartu primena, kad birželį jau įsigaliojo apribojimai bankų kortelių mokesčiams: jeigu naudojama debetinė kortelė, jos naudojimo mokesčio lubos 0,2 proc., kreditinei kortelei – 0,3 proc. lubos.
„Pilnas įsigaliojimas įvyks iki metų galo, tai palies tiek prekybininkus, tiek bankinį sektorių. Tai, mano galva, irgi yra pakankamai nemenkas perversmas. Aš tai palyginčiau su mobilaus ryšio operatorių perversmu, įvykusiu prieš keletą metų, kai europinis reguliavimas uždėjo lubas paslaugų įkainiams“, – apibendrino V. Vasiliauskas.
Paklaustas, ar mato pagrindo bankams mažinti pinigų išgryninimo limitus vertinant bankų pelningumus, dėstė, kad planuojami pakeitimai turėtų šią situaciją normalizuoti.
„Kalbant apie bankų pelningumus, jie skirtingais metais yra skirtingi, šiai dienai mes turime palūkanų pajamų mažėjimą, komisinių ir kitų pajamų tranzitinį periodą, žinome, kad bankai yra patyrę nemažai išlaidų dėl euro įvedimo, bet naujas reguliavimas, kuris bus svarstomas Seimo rudens sesijoje, manau, tikrai sudėlios taškus ant į ir tikrai bus gera galimybė diskutuoti skaičiais ir apsispręsti“, – sakė jis.
Pasak V. Vasiliausko, tai iš esmės gali keisti bankų veiklos modelius, bet tokia yra realybė.
„Jeigu tu esi didelis dramblys, kartais bus sunku ilgoje distancijoje išlaikyti tempą. Mano giliu įsitikinimu, nuo 2011 m. kai kurie drambliai atsilieka trasoje“, – dėstė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Komentuodamas dalies bankų sprendimą sumažinti nemokamai išgryninamas pinigų sumas, jis ragino įvertinti, ką siūlo kiti paslaugų teikėjai.
„Kalbame apie keletą bankų, t. y. DNB ir SEB, kurie nuo liepos 1 d. sumažina nemokamai išgryninamų pinigų limitus ir tiek, – sakė V. Vasiliauskas. – Šiai dienai mes turime daug alternatyvų, kurias ir paraginčiau naudoti, jeigu netinka atsiskaitymai per bankus, tam, kad žmogus gautų ekonomiškai efektyviausią rezultatą.“
