Geriausi prekybos centrai yra ne sostinėje, o kituose šalies didmiesčiuose, mano prekybos drabužiais, avalyne ir aksesuarais grupės „Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas. Su tuo sutinka NT ekspertai, bet ne prekybos centrų atstovai.
Kalbėdamas apie konkurentus „Aprangos“ grupei, jis vardijo, kad tai – tarptautiniai prekės ženklai. Pasak jo, „H&M“ yra pasaulinio lygio kompanija, kuri labai agresyviai atėjo į Lietuvą, apie tai jis kalbėjo per „Verslo žinių“ konferenciją „Prekybos forumas 2015“.
„Aišku, jiems labai padėjo Baltijos šalių prekybos centrai, kurie beveik už dyką išnuomavo iš principo geriausius plotus. Jie elgėsi labai agresyviai, atidarė jau 19 parduotuvių, kurių plotas maždaug 40 tūkst. kv. m Baltijos šalyse. Išskyrus mus, niekas tiek ploto neturi. Jie, mūsų skaičiavimais, jei parduotuvės dirbtų pilnus metus, pasieks 10-12 proc. rinkos“, – skaičiavo R. Perveneckas.
Pasak jo, kai ateina naujas žaidėjas, kuris per metus – pusantrų užima apie 10 proc. rinkos, esantys rinkoje – nelengva. Tačiau fiksuoti praradimai – nedideli, nes konkuruojama ne tame pat segmente.
„Šiuo metu mums kelia visą eilę nerimasties jausmų tai, kad Vilniaus prekybos centrai ėmė atsilikti nuo Estijos ir Latvijos, kas yra labai keista, nes jie buvo stipriausi Baltijos šalių mažmenininkai, – kalbėjo jis. – Man nelabai patinka, kad Vilniaus prekybos centrai pasidarė visiškai vienodi: jie visi yra šeimos prekybos centrai, turi po „H&M“ ir vartotojai iš principo yra panašūs. Mes jaučiame šiuolaikiškų ir moderniai atrodančių prekybos centrų poreikį“, – kalbėjo jis.
„Aš manau, kad ne Vilniuje šiuo metu yra geriausi prekybos centrai Lietuvoje, o drįsčiau teigti, kad Kaune ir Klaipėdoje „Akropoliai“ yra geriausi prekybos centrai plačiąja prasme“, – kalbėjo R. Perveneckas.
Jis taip pat vylėsi, kad sostinės prekybos centrai ims pavyzdį iš persitvarkiusio Panevėžio Ryo, anksčiau buvusio Babilonu.
„Jis pirmas Lietuvoje labai stipriai atnaujino prekybos centrą ir matosi, kad labai gerai atrodo“, – mano „Aprangos“ vadovas.
Prekybos centrų rinkoje – liūdna
Nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis taip pat pastebėjo, kad Baltijos šalyse Latvijos ir Estijos sostinės gerokai lenkia Vilnių prekybos centrų srityje.
„Jeigu žiūrėti, kas yra šiuo metu statoma skirtingose Baltijos valstybėse, reikia pripažinti, kad prekybos centrų požiūriu Vilnius akivaizdžiai atsilieka vertinant naujų prekybos centrų plėtrą per paskutinius penkerius metus, nuo 2010 m.“, – įžvalgomis dalijosi NT ekspertas.
Pasak jo, atsilikimas matomas tiek santykiniais, tiek absoliučiais skaičiais. „Ober-Haus“ vertinimu, per pastaruosius penkerius metus Vilniuje atsirado iki 26 tūkst. kv. m ploto moderniuose prekybos centruose, kai Taline šis kiekis siekia apie 100 tūkst. kv. m, Rygoje – apie 89 tūkst. kv. m – tai yra beveik po keturis kartus daugiau.
Specialistas mano, kad Latvijos ir Estijos rinkose prekybos centrų rinka nėra perpildyta, o sėkmingų prekybos centrų neužimtumas siekia kelis procentus. Sunkiau sekasi smulkesniems ar prasčiau suplanuotiems prekybos centrams.
Prekybos centru prekyvietė yra vadinama, jei jos nuomojamas prekybinis plotas – ne mažesnis kaip 5 tūkst. kv. m ir jame įsikūrę mažiausiai 10 nuomininkų. Pagal šiuos kriterijus prekybos centrais nėra vadinama sostinėje įsikūrusi „Ikea“, didelės maisto prekių parduotuvės su keliais nuomininkais.
