Prostitutėmis Vokietijos viešnamiuose sutikusios dirbti kaunietės patyrė tikrą košmarą: sąvadautojams susipykus su pasilinksminimo namų vadovais, merginos tapo jų įkaitėmis.
„Mes buvome pagrobtos, kankinamos elektros laidais, o paskui prievarta atvežtos į kitą viešnamį, kuriame turėjome dirbti už dyką“, – pareigūnams prisipažino lengvesnio uždarbio užsienyje ieškojusios merginos.
Vardan laisvės jos buvo pasiryžusios padaryti bet ką, juoba kad sąvadautojai grasino Lietuvos spaudoje paskelbti informaciją, jog jos užsiima prostitucija užsienyje. Tokia informacija merginoms kėlė didžiausią baimę – apie tai, kuo jos užsiima, niekas nei iš artimųjų, nei draugų nežinojo ir net neįtarė.
Merginos patyrė tikrą pažeminimą ir smurtą – kai atsisakė paklusti savo sąvadautojams, buvo kankinamos: nukirpę elektros laidą nusikaltėliai vieną jo galą įjungė į tinklą, o kitu lietė aukų kūnus: vienai buvo nudeginta šlaunis, kitai – krūtis.
Po tokių kančių viena mergina ryžosi blogiausiam – du kartus peiliu dūrė sau į krūtinę. Tačiau tai jos nuo kančių neišgelbėjo – po gydymo ligoninėje ji vėl pateko į tų pačių sąvadautojų rankas.
Tokios šiurpą keliančios aplinkybės paaiškėjo policijos pareigūnams ištyrus, o teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl prekybos žmonėmis ir pelnymosi iš prostitucijos. Teismas nutarė, kad merginas Vokietijoje išnaudojęs kaunietis Julius Mačiulis už grotų privalės praleisti 6 metus 9 mėnesius.
Be to, vienai savo aukai jis turės sumokėti 21, o kitai – 16 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė tik J. Mačiulis – vienas jo bičiulis jau mirė, kito byla yra išskirta į atskirą, nes kol kas jo nepavyko surasti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Mačiulis su savo bendru dviem merginoms pasiūlė važiuoti dirbti prostitutėmis legaliame Vokietijos viešnamyje. Šioms sutikus, kaunietės buvo įdarbintos Sendeno miesto viešnamyje „Platinum Senden“.
Seksualines paslaugas pasilinksminimo namuose teikusios lietuvaitės buvo populiarios, todėl sąvadautojai panoro iš viešnamio gauti didesnę pelno dalį. Kartą jie atvežę vieną merginą pareikalavo, kad viešnamio valdytojas sumokėtų daugiau nei iki šiol, tačiau šiam nesutikus, sąvadautojai pareikalavo, kad čia dirbančios merginos susirinktų daiktus.
„Išvažiuojame kitur“, – sakė vienas sąvadautojų.
Merginos nesutiko, todėl prieš jas buvo panaudota psichinė prievarta – joms buvo grasinama, kad bus sumuštos, o apie jų darbą sužinos šeimos nariai. Tačiau net ir tada merginos nepakluso sąvadautojų reikalavimams – jos norėjo likti viešnamyje, kuriame nesiskundė nei darbo, nei gyvenimo sąlygomis.
Merginas į Vokietiją atvežę vyrai taip lengvai nepasidavė – vieną naktį jie atvažiavo į viešnamį ir dvi merginas išsivežė per prievartą. Tiesa, jos dar bandė priešintis, tačiau buvo sumuštos, taip pat bauginamos, jog bus parduotos kaip lėlės rusų mafijai, o tada ir baigsis jų, princesių, gyvenimas.
Į vieną nuomojamą butą, kuriame buvo laikoma dar viena lietuvaitė, merginas nuvežę sąvadautojai iš jų atėmė pasus, mobiliuosius telefonus ir pinigus, kuriuos jos buvo uždirbusios. Maža to, merginos buvo priverstos pasirašyti skolos raštelius – esą yra skolingos po 5 tūkst. eurų.
Nelaisvėje laikomos prostitutės taip pat buvo kankinamos elektros laidais – viena neatlaikiusi įtampos nusprendė nusižudyti. Laimei, ją išgelbėjo medikai, tačiau vėliau, išleista iš ligoninės, ji vėl atsidūrė sąvadautojų rankose. Tiesa, ne savo noru.
Vienai merginai pavyko iš vergovės išsivaduoti – ji susisiekė su tėvais, kurie atvažiavo į Vokietiją ir ją išsivežė į namus.
Tuo metu kitos dvi kaunietės buvo įdarbintos viešnamyje „Love Palace“ – už tai sąvadautojams klubo šeimininkai atseikėjo solidžią sumą. Tačiau net ir tada merginos negalėjo ramiai gyventi – jas visą laiką stebėjo tie patys sąvadautojai, kurie iš jų atimdavo visą uždarbį. Čia jos dirbo apie dvi savaites, kol galop nusprendė pranešti apie neteisėtus sąvadautojų veiksmus.
