Paveldėjimas – ta sritis, kuri kelia itin daug klausimų. Kaip teisingai priimti paveldimą turtą? Daugelis žmonių priimdami palikimą ypač baiminasi, kad mirusio artimojo paliktos skolos netaptų akmeniu po kaklu. Ar iš tiesų gali nutikti taip, kad dėl gauto palikimo prarasite net dalį savo anksčiau turėto turto ir taip patirsite nuostolius. Į klausimus atsako advokatė Raimonda Kazlauskienė:
Netikėtai mirus tėvui, atėjus metui priimti palikimą, pirmiausia kreipėmės į antstolį susidaryti paveldimo turto apyrašą. Palikimo perėmimas pagal sudarytą apyrašą buvo sklandus ir atrodo jau viskas susidėliojo į vietas, tik kad antstolis netikėtai areštavo mano asmeninę banko sąskaitas, pagal mirusiam tėvui išduotą vykdomąjį raštą. Ar tokie antstolio veiksmai yra teisėti ir teisingi? Ar už paveldėtas skolas atsakome ir savo asmeniniu turtu?
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.
Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, keletą paveldėjimo būdų: pirmas, paveldite pagal mirusio asmens testamentą, antras, pagal įstatymą.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.
Netikėtai mirus artimajam yra paveldima pagal įstatymą. Mirus artimajam paveldima yra viskas, turtas ir mirusiojo prievolės tretiesiems asmenims, todėl įpėdiniai, priėmę palikimą taip pat yra atsakingi ir už prievoles, kurias priėmė kartu su palikimu.
Tačiau, įpėdinis priimdamas palikimą, turi teisę notarui nurodyti, kad pageidauja palikimą priimti pagal sudarytą turto apyrašą. Antstoliui sudarius paveldimo turto apyrašą, įpėdinis priimantis palikimą atsako, tik paveldėtu turtu, todėl Jūsų asmeninių sąskaitų areštavimas ar kitoks išieškojimas iš Jūsų turto yra neteisėtas.
Lietuvos Respublikoje įpėdinių atsakomybės ribojimai įtvirtinti CK 5.53 straipsnio 1 dalyje, taip pat CK 5.55 straipsnio, reglamentuojančio palikimo administravimą, 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo, bei CK 5.62 straipsnio, reglamentuojančio palikimo perėjimą valstybei, 3 dalyje, įtvirtinančioje, kad valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Iš šiose teisės normose vartojamų sąvokų ir gramatinių konstrukcijų, kuriomis apibrėžiami atsakomybės ribojimai, matyti, kad jose įstatymo leidėjo valia nustatyti netapatūs įpėdinių atsakomybės ribojimai.
CK 5.53 straipsnio 1 dalyje vartojama gramatinė konstrukcija – „tik paveldėtu turtu“, aiškinant lingvistiškai, reiškia, jog įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu
paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. Nurodyta gramatinė konstrukcija „atsako tik paveldėtu turtu“, ją lyginant su CK 5.62 straipsnio 3 dalyje vartojama konstrukcija „atsako neviršydamas jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės“, suponuoja galimybę teigti, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo valia, naudojantis savo diskrecijos teise, nustatytas kitoks įpėdinių atsakomybės ribojimo būdas, negu tai nustatyta CK 5.62 straipsnio 3 dalyje.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu [email protected]
Pageidaujančius asmeninės konsultacijos ir teisinių paslaugų, prašome kreiptis tiesiogiai į advokatę telefonu 8 671 29151, arba atvykti į advokatų kontorą “ADVOCATERA“, esančią I. Kanto 24-12, Kaune.
Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros “ADVOCATERA“ interneto svetainėje : www.advocatera.lt.
